1 nuotr.Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad dabartinis palūkanų normų lygis yra pakankamai tvirtas „sukrėtimų valdymui“, rodo rugsėjo mėn. posėdžio protokolas, todėl tikimasi, kad palūkanų normos kol kas nebus mažinamos.
Praėjusį mėnesį po kelių mažinimų ECB antrą kartą iš eilės paliko nepakeistą savo pagrindinę palūkanų normą – 2 proc., o infliacija nusistovėjo ties centrinio banko nustatytu dviejų procentų tikslu.
Posėdžio santraukoje nurodyta, kad politikos formuotojai „teigė, jog dabartinis palūkanų normų lygis turėtų būti laikomas pakankamai tvirtu sukrėtimams valdyti“.
„Apskritai kol kas verta palaukti daugiau informacijos“, – teigiama protokole.
Posėdyje ECB pirmininkė Christine Lagarde optimistiškiau vertino euro zonos perspektyvas, o centrinis bankas pagerino šių metų ekonomikos augimo prognozę.
Protokole sustiprintas atsargus optimizmas dėl euro zonos – politikos formuotojai mano, kad rizikos augimui „dabar yra labiau subalansuotos“ – tai reiškia, kad palūkanų normų keisti nereikia.
Vis dėl to jame akcentuojamas padidėjęs neapibrėžtumas dėl „nestabilios pasaulinės prekybos politikos“ ir „geopolitinių pokyčių“ – nes Europa yra pagrindinis JAV prezidento Donaldo Trumpo taikinys jo muitų kare.
Tačiau neapibrėžtumo aplinka buvo argumentas palikti palūkanų normas nepakeistas, nes tai suteiktų laiko tarifų poveikiui įvertinti, teigiama protokole.
Pasak ING banko ekonomisto Carsteno Brzeski, protokolas rodo, kad, ECB valdančiosios tarybos manymu, išlaikyti stabilias palūkanų normas yra „tinkamiausias atsakas į tebesitęsiantį padidėjusį neapibrėžtumą“.
20-ies euro zonos šalių centrinis bankas gali būti priverstas toliau mažinti palūkanų normas dėl tokių veiksnių, kaip didėjantis politinis nestabilumas Prancūzijoje arba didesnis nei tikėtasi JAV muitų poveikis, sakė jis.
Tačiau jei nė viena iš šių rizikų nepasitvirtins, C. Brzeski sakė, kad tikisi, jog „palūkanų normos nesikeis artimiausius dvejus metus“.
