1 nuotr.Gamtos rezervate Centrinėje Kenijoje, saugomi visą parą ginkluotų sargybinių, gyvena du šiauriniai baltieji raganosiai – paskutiniai porūšio atstovai Žemėje. Apie kovą dėl šių raganosių išsaugojimo pasakoja naujas dokumentinis filmas „The Last Rhinos: A New Hope“ (Paskutiniai raganosiai: nauja viltis“), kuris buvo pirmą kartą parodytas „National Geographic“ kanale rugpjūčio 24 d., rašo CNN.
Filmas prasideda epizodu, kuriame girdėti paskutiniai sunkūs 45 m. raganosio Sudano atodūsiai. 2018 m. prastos sveikatos gyvūnui buvo pritaikyta eutanazija. Sudanui išėjus liko jo patelė 36-erių Najin ir jos dukra 25 m. Fatu – paskutiniosios šiaurinių baltųjų raganosių porūšio atstovės.
Šiauriniai baltieji raganosiai beveik išnyko dėl dešimtmečiais trukusio brakonieriavimo ir pilietinio karo Centrinėje Afrikoje.
Raganosius nuo 2009 m. stebinti fotografė Ami Vitale 40 minučių trukmės filme atskleidžia sunkią jų padėtį; pristato mokslininkus, kurie savo gyvenimą paskyrė bandymams atkurti šią rūšį, ir prižiūrėtojus, kurie su gyvūnais praleidžia daugiau laiko nei su savo šeimomis.
Pastangos išsaugoti šiuos gyvūnus išties didelės: pasitelkiamas dirbtinis apvaisinimas, kurio metu sperma, paimta iš patinų prieš mirtį, jungiama su Fatu kiaušinėliais. Najin nebėra tokios geros sveikatos, kad jos kiaušinėliai tiktų programai.
Raganosius išsaugoti siekiantis konsorciumas „BioRescue“ šiemet triskart iš Fatu paėmė kiaušinėlių. Mokslininkų grupė iš viso sukūrė 38 šiaurinių baltųjų raganosių embrionus.
Nei Najin, nei Fatu negali išnešioti palikuonių dėl įvairių sveikatos priežasčių, todėl mokslininkai surogatinei motinystei pasitelkė artimai susijusių pietinių baltųjų raganosių pateles.
„Nieko panašaus anksčiau nebuvo daroma. Tai mokslo naujovė“, – filme sako A. Vitale.
Filme taip pat nušviečiami dalis projekto laimėjimų ir nesėkmių. 2023 m. pabaigoje nuo bakterinės infekcijos mirė 13-os metų pietinio baltojo raganosio patelė vardu Curra. Po mirties atlikto tyrimo metu jos įsčiose buvo aptiktas 70 dienų šiaurinio baltojo raganosio embrionas – tai buvo pirmasis pasaulyje sėkmingai atliktas dirbtinis raganosio apvaisinimas.
„Jis [filmas] puikiai atspindi spaudimą, kurį patiriame darbe“, – teigė Janas Stejskalas, pagrindinis „BioRescue“ koordinatorius ir Čekijos Dvūr Kralovės safario parko komunikacijos bei tarptautinių projektų direktorius.
Pasak J. Stejskalo, dirbtinio apvaisinimo projektas ateityje gali praversti dirbant su kitomis gyvūnų rūšimis.
Tačiau sudėtingą medicininę procedūrą atlikti su tūkstančius kilogramų sveriančiais gyvūnais yra didelis iššūkis – būtina parinkti tinkamą anestetikų dozę kiaušinėlių paėmimo metu ir užtikrinti, kad mokslininkai nesusižeistų.
Kol kas nė vienas šiaurinio baltojo raganosio embrionas nesulaukė nėštumo termino pabaigos. Visgi J. Stejskalas sako esąs įsitikinęs, kad tai įvyks artimoje ateityje, ir viliasi, kad dokumentinis filmas padės didinti supratimą apie pažangias reprodukcines technologijas, kurios po truputį taps realybe.
Šiandien Afrikoje ir Azijoje yra išlikusios penkios raganosių rūšys. Pietinių baltųjų raganosių yra likę tik apie 17 tūkst., daugiausia Pietų Afrikoje, tad Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga ir juos priskyrė „arti grėsmės esančių“ rūšių kategorijai.
