Praėjus beveik trims mėnesiams po to, kai buvo sulaikytas JAV specialiųjų pajėgų ir išgabentas iš Venesuelos, nušalintasis prezidentas Nicolas Maduras ketvirtadienį (17.00 val. Lietuvos laiku) antrą kartą bus atvesdintas į teismą.
Per pirmąjį pasirodymą federaliniame teisme Niujorke sausį 63-erių N. Maduras neprisipažino kaltu dėl JAV jam pareikštų kaltinimų ir savo ruožtui apkaltino JAV jį pagrobus.
Ketvirtadienį numatytas posėdis taip pat yra parengtinio proceso dalis prieš galimą pagrindinį teismo procesą.
JAV, be kita ko, pateikė kaltinimus N. Madurui dėl „narkoterorizmo“. Jis esą naudojosi savo pareigomis, kad sudarytų sąlygas tūkstančių tonų kokaino kontrabandai į JAV.
N. Maduras esą sudarė sąjungą su narkotikų prekiautojais ir gavo asmeninės naudos.
Kaltinimai pateikti ir jo žmonai Cilia Flores.
Per pirmąjį teismo posėdį ji taip pat pareiškė esanti nekalta.
N. Maduras daug metų autoritariškai valdė šalį. Naktį į sausio 3-iąją JAV specialiosios pajėgos Venesuelos sostinėje Karakase suėmė jį bei jo žmoną ir abu išskraidino į JAV.
Nuo tada sutuoktiniai kalinami Niujorko Bruklino rajono kalėjime.
Posėdyje ketvirtadienį daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama formalumams.
Pavyzdžiui, keliamas klausimas, kas apmokės N. Maduro ir jo žmonos advokatų išlaidas.
Jei tai turėtų padaryti Venesuelos vyriausybė, N. Maduro advokatui Barry‘iui Pollackui pirmiausia reikėtų atitinkamos licencijos.
Šis reikalauja panaikinti kaltinimus jo ginamajam.
Kritikai teigia, kad JAV karinė operacija Venesueloje, per kurią buvo sulaikytas prezidentas, pažeidė tarptautinę teisę.
Vienas pagrindinių klausimų taip pat yra – ar JAV nepažeidė N. Maduro, kaip šalies vadovo, imuniteto, ir ar jis iš tikrųjų galėjo būti išgabentas iš šalies ir apkaltintas.
JAV vyriausybės nuomone, N. Maduras nebuvo teisėtas Venesuelos prezidentas.
Venesuelos opozicijos ir tarptautinių stebėtojų vertinimu, jis pralaimėjo 2024 m. liepą vykusius prezidento rinkimus.
Nepaisant to, vyriausybei lojali Rinkimų komisija vis tiek paskelbė N. Madurą nugalėtoju, ir jis buvo inauguruotas.
JAV vyriausybė mano, kad N. Maduras ir aukšti kariškiai per vadinamąjį Saulių kartelį (Cartel de los Soles) buvo įsipainioję į narkotikų prekybą.
Šis pavadinimas siejamas su saulėmis, puošiančiomis Venesuelos generolų antpečius.
Saugumo ekspertų vertinimu, Saulių kartelis nėra hierarchiškai organizuota grupė, kuri pati užsiimtų narkotikų prekyba.
Tai veikiau patronažo sistema, kurioje kariškiai už kyšius leidžia Venesueloje veikti jau įsitvirtinusiems nusikalstamiems sindikatams ir, esant reikalui, suteikia jiems apsaugą.
Po N. Maduro sulaikymo prezidento pareigas perėmė viceprezidentė Delcy Rodríguez.
Nors buvo paleista politinių kalinių, tačiau autoritarinė šalies vadovybė nepradėjo esminiu politinių pokyčių.
Nepaisant to, JAV sušvelnino sankcijas Venesuelai ir vėl leido vykdyti naftos sandorius su valstybiniu energetikos koncernu „PdVSA“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori JAV naudai išnaudoti milžiniškus Venesuelos naftos išteklius.
Tai apima ir žaliavinės naftos pardavimų kontrolę.