Bulgarija ketvirtadienį taps 21-ąja šalimi, įsivedusia eurą, tačiau kai kas mano, kad dėl šio žingsnio gali padidėti kainos ir nestabilumas skurdžiausioje Europos Sąjungos valstybėje.
Šiais metais vyko protesto kampanija „išsaugoti Bulgarijos levą“, kurioje buvo išnaudojamos visuomenės baimės dėl kainų kilimo ir apskritai neigiamas daugelio gyventojų požiūris į eurą.
Tačiau viena po kitos ėjusios vyriausybės stengėsi prisijungti prie euro zonos, o šalininkai tvirtina, kad tai paskatins ekonomiką, sustiprins ryšius su Vakarais ir apsaugos nuo Rusijos įtakos.
Bendroji valiuta pirmą kartą buvo įvesta 2002 m. sausio 1 d. 12-oje šalių ir nuo to laiko jos įtaka nuolat plečiasi, o paskutinė šalis, prisijungusi 2023 m., buvo Kroatija.
Tačiau Bulgarija susiduria su unikaliais iššūkiais, įskaitant protestus prieš korupciją, kurie neseniai padėjo nušalinti konservatorių vadovaujamą vyriausybę, todėl šalies laukia aštunti rinkimai per penkerius metus.
Visuomenės nuomonę apie eurą jau metus stebinčio apklausų instituto „Alpha Research“ atstovė Boryana Dimitrova AFP sakė, kad bet kokiomis problemomis, susijusiomis su euro įvedimu, pasinaudos prieš ES nusiteikę politikai.
Bet kokios problemos taps „dalimi politinės kampanijos, kursiančios pagrindą prieš ES nukreiptai retorikai“, sakė ji.
Kraštutinių dešiniųjų ir prorusiškų partijų atstovai organizavo kelis protestus prieš euro įvedimą, o daug žmonių, ypač skurdžiose kaimo vietovėse, nerimauja dėl naujosios valiutos.
„Kainos kils. Taip sakė mano draugai, gyvenantys Vakarų Europoje“, – AFP sakė 53 metų Bilyana Nikolova, turinti maisto prekių parduotuvę Čuprenės kaime šiaurės vakarų Bulgarijoje.
„Didelė nauda“
Naujausia apklausa, kurią atliko ES apklausų agentūra „Eurobarometras“, parodė, kad 49 proc. bulgarų pasisako prieš bendrąją valiutą.
Po hiperinfliacijos dešimtajame dešimtmetyje Bulgarija susiejo savo valiutą su Vokietijos marke, o vėliau su euru, todėl šalis tapo priklausoma nuo Europos centrinio banko (ECB).
„Dabar ji pagaliau galės dalyvauti priimant sprendimus šioje pinigų sąjungoje“, – AFP sakė Atviros visuomenės instituto Sofijoje vyresnysis ekonomistas Georgis Angelovas.
2007 m. ES nare tapusi Bulgarija vadinamojoje bendrosios valiutos „laukiamojoje salėje“ buvo nuo 2020 m., kartu su Kroatija.
Prisijungimo prie euro nauda yra „didelė“, praėjusį mėnesį lankydamasi Sofijoje sakė ECB prezidentė Christine Lagarde, paminėdama „sklandesnę prekybą, mažesnes finansavimo sąnaudas ir stabilesnes kainas“.
Ji pridūrė, kad mažosios ir vidutinės įmonės sutaupys apie 500 mln. eurų valiutos keitimo mokesčių.
Vienas iš šalies prie Juodosios jūros ekonomikos sektorių, kuris turėtų gauti naudos, yra turizmas, šiemet sugeneravęs apie 8 proc. šalies BVP.