1 nuotr.Trečiadienį Europos Komisija (EK) pristatė dvi iniciatyvas, kuriomis siekiama visame žemyne sumažinti transporto išmetamą anglies dioksido kiekį – plečiant greitųjų traukinių linijas ir skatinant tvarių degalų naudojimą aviacijai ir laivybai.
Pirmoji – tai planas iki 2040 m. greitaisiais traukiniais sujungti sostines visoje Europoje, tiek atnaujinant esamas geležinkelio linijas, tiek statant naujas.
Vilnius taip pat turėtų gauti naudos iš šio plano, numatančio, kad traukiniai tarp pagrindinių Europos Sąjungos (ES) miestų važiuos 200 km/h ir didesniu greičiu.
Pagal šį planą Varšuva iš Vilniaus bus pasiekiama traukiniu per keturias valandas. Nuvykti iš Varšuvos iki Latvijos sostinės Rygos prireiks tik šešių valandų, o iki Estijos sostinės Talino – mažiau nei aštuonių.
Keleiviai galės nuvykti iš Berlyno į Kopenhagą per keturias valandas, o ne per septynias, kaip dabar. Kelionės laikas iš Sofijos į Atėnus sutrumpės nuo beveik 14 valandų iki šešių valandų, o kelionė tarp Vienos ir Berlyno truks puspenktos valandos, o ne daugiau kaip aštuonias valandas, kaip dabar. Numatomos ir naujos jungtys, pavyzdžiui, iš Paryžiaus į Lisaboną.
Pasak EK, infrastruktūros gerinimas taip pat paskatins augimą ES regionuose.
Siekdama tai įgyvendinti, EK nori, kad valstybės narės koordinuotų tvarkaraščius tarpvalstybiniu mastu, parengtų finansavimo strategijas, pagerintų investavimo sąlygas ir sukurtų tarpvalstybinę bilietų pardavimo ir užsakymo sistemą, taip pat siekia skatinti konkurenciją, kad sumažintų kainas.
EK atskirai planuoja suburti ES valstybes nares, geležinkelių operatorius ir finansų įstaigas, kad būtų koordinuojamos didžiulės investicijos – jos iki 2040 m. turėtų siekti mažiausiai 345 mlrd. eurų, o iki 2050 m. išaugs iki daugiau nei 500 mlrd. eurų.
Pastangos integruoti geležinkelių jungtis visoje Europoje iki šiol susidūrė su nesėkmėmis, įskaitant nepavykusį naktinių traukinių Paryžius–Berlynas atnaujinimą ir problemas, susijusias su nauju maršrutu Briuselis–Venecija, kai vasario mėnesį pirmasis traukinys įstrigo prie Italijos sienos.
Taip pat trečiadienį EK patvirtino planą, kuriuo siekiama padidinti tvarių degalų, skirtų aviacijai ir jūrų transportui, gamybą. Jai skirtas beveik trijų milijardų eurų ES finansavimas, siekiant padėti šiems sektoriams pasiekti su klimatu susijusius savo tikslus.
Iniciatyva siekiama paspartinti perėjimą nuo bandomųjų projektų prie pramoninio masto mažai anglies dioksido išskiriančių žibalo alternatyvų gamybos, ypač elektroninių degalų, pagamintų naudojant dekarbonizuotą elektros energiją.
Sektorius sunkiai įsibėgėja dėl investicijų poreikio masto – iki 2035 m. visoje ES reikės 100 mlrd. eurų investicijų.
EK pabrėžė, kad geležinkelių transportui šiuo metu tenka 0,3 proc. transporto sektoriaus išmetamų teršalų, kelių transportui – 73,2 proc. o civilinei aviacijai – 11,8 procento.
