1 nuotr.Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant to, jog šalyje buvo sukurta rekordiškai daug švarios energijos pajėgumų, pirmąjį šių metų pusmetį Kinijoje sparčiai augo naujų anglimi kūrenamų elektrinių skaičius.
Anglis dešimtmečius buvo pagrindinis Kinijos energijos šaltinis, tačiau pastaraisiais metais sparčiai augantis vėjo ir saulės energijos įrenginių skaičius suteikė vilčių, kad šalis gali atsisakyti taršaus iškastinio kuro.
Iš anglies šiuo metu pagaminama maždaug pusė Kinijos elektros energijos – palyginti, 2016 m. šis rodiklis sudarė tris ketvirtadalius visos šalyje išgaunamos energijos.
Vis dėlto per pirmuosius šešis šių metų mėnesius šalyje pradėjo veikti anglimi kūrenamų elektrinių, kurių galingumas siekia 21 gigavatvalandę (GW), o tai yra didžiausias pirmojo pusmečio rodiklis nuo 2016 m., teigiama Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ir bendrovės „Global Energy Monitor“ (GEM) paskelbtoje ataskaitoje.
Be to, Kinija pradėjo arba pratęsė statybų projektus, kuriuos įgyvendinus šalyje atsiras dar 46 GW galingumo anglimi kūrenamų elektrinių – tiek, kiek veikia visoje Pietų Korėjoje – bei pradėjo įgyvendinti naujus ir naujam gyvenimui prikeltus anglimi kūrenamų elektrinių projektus, kurių galingumas siekia dar 75 GW.
Ataskaitoje teigiama, kad toks augimas kelia grėsmę Kinijos tikslui iki 2030 m. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį bei sudaro riziką, kad anglis ims vaidinti pagrindinį vaidmenį šalies energetikos sektoriuje.
Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika į aplinką išmeta didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių ir klimato kaitą skatinančių dujų kiekį, tačiau tuo pačiu pirmauja ir atsinaujinančiosios energetikos srityje.
„Anglies energetikos plėtra Kinijoje... nerodo jokių mažėjimo ženklų, todėl išmetamųjų teršalų kiekis išlieka aukštas, o anglis energetikos sistemoje išliks dar ilgus metus“, – teigė GEM tyrimų analitikė ir ataskaitos bendraautorė Christine Shearer.
Pasak CREA vyriausiojo analitiko Lauri Myllyvirta‘os, netrukus gali būti pradėta eksploatuoti ir daugiau anglimi kūrenamų jėgainių, nes „liko daugybė parengtų (anglies) projektų, kuriems jau yra gautas leidimas“, mat 2022 m. ir 2023 m., kai Kinijos elektros tinklams sunkiai sekėsi prisitaikyti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių augimo tempų, buvo išduota daug naujų leidimų.
„Nuo to laiko efektyvesnis tinklų eksploatavimas ir saugojimas padėjo šias problemas išspręsti, o tuo metu patvirtinti anglimi kūrenamų elektrinių projektai vis dar statomi“, – paaiškino jis.
„Galingi interesai“
Naujausias anglies bumas prasidėjo nepaisant to, kad Kinija sparčiai plečia atsinaujinančiosios energijos gamybą, o iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos energijos kiekis dabar patenkina šalyje didėjančią elektros energijos paklausą.
Pirmąjį šių metų pusmetį Kinijoje įrengta saulės jėgainių, kurių bendras pajėgumas siekia 212 GW – tai naujas rekordas, be to, šių elektrinių galia viršija visų Jungtinėse Valstijose iki 2024 m. pabaigos įrengtų saulės jėgainių galingumą.
Šalis ketina iki 2025 m. įdiegti tokius švarios elektros energijos (saulės, vėjo, branduolinės ir hidroenergijos) pajėgumus, kokių pakaktų patenkinti visos Vokietijos ir Didžiosios Britanijos elektros energijos poreikį kartu sudėjus.
2021 m. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo „griežtai kontroliuoti“ anglies energetikos projektus ir anglies vartojimo augimą, o 2026-2030 m. palaipsniui jį mažinti.
Tačiau per pirmąjį 2025 m. pusmetį buvo atsisakyta tik 1 GW anglimi varomų elektrinių, todėl šalis gerokai atsilieka nuo tikslo nuo 2020 m. iki šių metų pabaigos uždaryti elektrines, kurių galingumas sudarytų 30 GW, rašoma ataskaitoje.
Pagrindinė ataskaitos autorė, CREA analitikė Kinijoje Qi Qin sakė, kad „galingi anglies interesai“ ir toliau siekia įgyvendinti projektus.
„Nors anglies pajėgumų dalis mažėja, ilgalaikės sutartys ir didelės išmokos už galią leidžia daugeliui elektrinių dirbti dideliu pajėgumu.“
Jos teigimu, dėl to kyla pavojus, kad nauji anglies projektai „užgoš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą“.
Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais Kinija paskelbs naujus išmetamųjų teršalų ir energijos tikslus, kurie turėtų būti pristatyti 15-ajame 2026-2030 m. penkmečio plane.
Balandį Xi Jinpingas sakė, kad savo įsipareigojimus iki 2035 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas – vadinamuosius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įsipareigojimus (NDC) – šalis paskelbs iki lapkričio mėnesį įvyksiančios konferencijos „COP 30“.
