Arabų šalys praranda turistus, Europos valstybės gali išlošti

Pasaulio kelionių ir turizmo taryba (WTTC) jau apskaičiavo, kad kiekvieną karo dieną Artimieji Rytai praranda 550 mln. turistų.

Net ir norint, atvykti į šį regioną tapo neįmanoma, todėl keliautojai svarsto saugesnius variantus.

Galimybė Europai?

Remiantis WTCC skaičiavimais, Artimiesiems Rytams tenka 5 proc. visų tarptautinių atvykimų ir 14 proc. tarptautinio tranzito srauto, todėl poveikis paklausai visame pasaulyje, ypač Europoje, gali būti labai stiprus. Juolab kad, pasak analitikų, šiuo metu dauguma turistų mieliau rinksis Viduržemio jūros regioną.

„Artimiausiais mėnesiais pamatysime turistinių srautų poslinkį link vietų, kurios laikomos saugesnėmis. Tai - vakarinis Viduržemio jūros regionas, Lotynų Amerika ir Azijos-Ramiojo vandenyno regionas", - interviu „Euronews" teigė Ispanijos turizmo tarybos pirmininkas Chuanas Molasas (Juan Molas). - Turėtų sustiprėti kai kurių naujų turistinių vietų, pvz., Albanijos ir Juodkalnijos, pozicijos."

Ekspertai teigia, kad nemažai naudos iš konflikto Artimuosiuose Rytuose gali tikėtis Ispanija.

Tikėtina, kad europiečiai vis dažniau pirmenybę teiks poilsiui arčiau namų, o ne tolimoms kelionės. Ypač jeigu oro maršrutai taps ilgesni dėl būtinybės aplenkti Iraną bei aplinkines teritorijas, o dėl karo sukeltos krizės pabrangs lėktuvų bilietai.

Ekspertai mano, kad naujas poilsiautojų paskirstymas pagal šalis ir miestus gali paveikti Senojo pasaulio turistinius sezonus. Jie taptų ilgesni, o paklausa tolygiai paskirstytų per visus metus.

Tačiau smūgis Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos turizmui ne tik atveria galimybes Europai, bet ir žada su superturizmu susijusią riziką.

Kai kuriuose miestuose žmonės jau seniai nerimauja dėl didėjančio svečių srauto, augančių eilių ir labai abejotino tokios scenarijaus privalumų vietos gyventojams.

Romoje jau apmokestintas patekimas prie Trevi fontano, o Dubline remontui uždengta Molės Malonės (bronzinė statula, skirta išgalvotai žuvies pardavėjai Molei, žinomos airiškos dainos žvaigždei) statula, kurią apgadino geidulingi turistai.

Kas žino, ar papildomi turistai Maljorkoje ir Ibizoje netaps „paskutiniu lašu" Balerų salų gyventojams, kurie dar nespėjo pasidžiaugti pergale prieš girtai pusnuogių poilsiautojų miniai įvestus ribojimus.

Perskirstymas nepadėjo

Persijos įlankos šalims ekonomikos diversifikacija - priklausomybės nuo naftos mažinimas - turėjo niveliuoti rizikas. Bet paaiškėjo, kad ir turizmas turi silpnų vietų.

Tarp labiausiai pažeidžiamų didžiųjų ekonomikų pateko Jungtiniai Arabų Emyratai: pajamos iš turizmo čia sudarė 10,3 proc. bendrojo vidaus produkto ir lenkė tokias turistines šalis kaip Graikija, Tailandas ir Ispanija.

Dubajaus transformacija iš dykumos forposto į pasaulinį transporto mazgą ir atostogų centrą tapo vienu įspūdingiausių pastarųjų trijų dešimtmečių ekonominių pasiekimų. Ir tai davė apčiuopiamą naudą, tačiau po to, kai Izraelis ir JAV pradėjo karą prieš Iraną, dešimtys tūkstančių turistų paliko JAE.

Bahreino rodiklis - 10,6 proc. BVP - yra ne mažiau įspūdingas šiai šaliai, nors priežastys čia kiek kitokios. Didelė turistų dalis atvyksta iš Saudo Arabijos dėl trumpų savaitgalio kelionių.

Todėl Bahreino pajamos mažiau priklauso nuo pasaulinių turizmo tendencijų ir labiau - nuo kaimyninės šalies vidaus nuotaikų.

Saudo Arabija, kurioje turizmas generavo 3,3 proc. BVP, susiduria su kitokio pobūdžio rizika. Didelę pajamų dalį teikia religinis turizmas, susijęs su Chadžo ir Umro piligrimystėmis Mekoje ir Medinoje. Šiais metais Chadže buvo tikimasi sulaukti beveik dviejų milijonų piligrimų.

Tačiau besitęsianti konfrontacija su Iranu kelia abejonių dėl šalies turistinio patrauklumo, kas gali neigiamai paveikti ir šį pajamų šaltinį.

Kuveitas (1,4 proc.) ir Omanas (2,4 proc.) yra mažiau orientuoti į turizmą. Vis dažniau tai atrodo kaip praleista galimybė arba priklausomai nuo to, kaip vystysis konfliktai regione, kaip atsargi ir į ateitį orientuota rizikos mažinimo strategija.