Amerika skaudžiai smogė Kinijai ir paliko be pigios Venesuelos naftos

Po to, kai JAV suėmė Venesuelos lyderį Nikolasą Madurą (Nicolas Maduro), Pekinas prarado prieigą prie pigios Venesuelos naftos.

Paskutiniai tanklaiviai su sankcionuota Venesuelos nafta į Aziją turėtų atvykti artimiausiomis dienomis, praneša „Bloomberg".

Šie laivai, prieš JAV pradedant Venesuelos blokadą, dažniausiai plaukdavo į Kiniją. Daugelis tanklaivių gabeno sunkią, rūgščią venesuelietišką naftą, kurią tiekė buvęs prezidentas N.Maduras.

Paskutiniai į Aziją atvyks lapkritį ir gruodį pakrauti laivai „Tamia" ir „Loyalty". Jie gabena apie 3,8 mln. barelių naftos ir šiuo metu juda į rytus pro Gerosios Vilties kyšulį Azijos link.

Analitikai pažymi, kad šie tiekimai reiškia Kinijos turėtos lengvos prieigos prie pigios naftos, kuri yra būtina jos naftos perdirbimo pramonei, pabaigą.

Nuo N.Maduro arešto sausio pradžioje JAV siekia perimti Venesuelos naftos prekybos kontrolę, daugiausia dėmesio skirdamos tiekimui Amerikos naftos perdirbimo gamykloms.

„Pirkėjų iš Kinijos, ypač - privačių naftos perdirbimo įmonių, kurios ilgą laiką mėgavosi pigiomis žaliavomis, optimizmas blėsta. Jie ruošiasi neišvengiamam kainų augimui", - teigia agentūra.

Remiantis skaičiavimais, Venesuelos naftos kiekių, kurie dabar siunčiami į Aziją, Kinijai pakaks tik vienam ar dviem mėnesiams.

Kadangi Kinija yra didžiausia naftos importuotoja pasaulyje, pasibaigus pigiai naftai iš Venesuelos, ji turės ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių. Pavyzdžiui, Kanadoje ar Irane, kurie bus žymiai brangesni.

Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) neseniai pareiškė, kad JAV yra pasirengusios aprūpinti Kiniją visa reikalinga nafta, įskaitant ir venesuelietišką.

Apie tai jis kalbėjo susitikime su Amerikos naftos ir dujų įmonių vadovais.

„Esame atviri verslui. Kinija gali pirkti iš mūsų tiek naftos, kiek nori. Kinija, Rusija ir kitos šalys gali kreiptis, o mes beveik iš karto būsime pasirengę bendradarbiauti", - tikino prezidentas.

Tačiau Amerikos lyderis nepatikslino, kokiomis kainomis JAV parduotų naftą Kinijai ar Rusijai. Tikėtina, kad jos būtų didesnės nei prie N.Maduro.

Šiuo metu Kinija išlieka antra pagal dydį žalios naftos vartotoja pasaulyje. Nemaža dalis - apie 20 proc. - gaunama iš tiekėjų, kuriems taikomos JAV ir kitų Vakarų šalių sankcijos.

D.Trampas neslepia, kad ketina perimti Venesuelos naftos išteklių kontrolę. Jo iniciatyvos sukėlė didelį susirūpinimą Pekine. Kinijos importuotojų nerimas susijęs ne tik su priklausomybe nuo venesuelietiškos naftos, bet ir su grėsme, kad JAV gali bandyti kištis į kitų stambių pardavėjų, tokių, kaip Iranas, tiekimą.

Jei po Venesuelos D.Trampas nuspręstų „paauklėti" Iraną, pigios sankcionuotos naftos srautas į Kiniją dar labiau sumažėtų.

To pasekmė būtų spaudimas Kinijos ekonomikai, o Vašingtonas gautų dar vieną galingą įtakos Pekinui įrankį.

Antradienį JAV pranešė, kad jos pajėgos Karibuose perėmė dar vieną tanklaivį - tai jau septintas laivas, sulaikytas nuo tada, kai D.Trampas paskelbė apie blokadą, skirtą neleisti sankcionuotiems laivams plaukti į Venesuelą ar iš jos.