1 nuotr.Kiekvienas, bent kiek atidžiau stebintis pastarojo pusmečio situaciją Lietuvoje, sutiks, kad padėtis blogėja. Ir tragiškai. Kalbu ne apie tai, jog vieni pasisako už šeimų maršus, kiti - už partnerystes, vieni svajoja apie adatos dūrį į kurią nors kūno vietą, kiti linkę abejoti paskubomis sukurtų vakcinų saugumu ar nesiruošia lankstytis prieš valdančiųjų „bilietus į laisvę".
Visa tai - žiedeliai, nes žvelgti reikėtų gerokai giliau. Tokia situacija akivaizdžiai rodo, kad visuomenė yra stipriai suskaldyta ir susiskaldymas tiek tarp mano įvardintų, tiek tarp likusių grupių kasdien didėja.
Ką tai reiškia? Jeigu konkrečios šalies gyventojai nėra vieningi, jeigu jie įpratinti į galvojančius kitaip žvelgti, kaip į priešus, pavojaus atveju šalis ne tik nesusivienys, bet žmonės pradės pulti vieni kitus. Ar net nereikės išorinio pavojaus. Paskleis kas nors gandą kaip kokiame XVII a., kad tam tikra žmonių grupė atsakinga už žemę nusėjusių karkvabalių mirtis, ir tikrai atsiras tokių, kurie skubės nubausti „karkvabalių žudikus". Pamiršę, jog šie vabzdžiai kasmet pasirodo, kiek paskraido ir sėkmingai numiršta.
Vėliau tokie „pogromai" bus išnaudojami tolesniems draudimams, ribojimams bei visuomenės skaldymui. Nes tuo akivaizdžiai suinteresuotas kažkas, stovintis už mūsų vadinamųjų nuomonės formuotojų ar politikais pasijautusių asabų. Beje, pastarųjų man nuoširdžiai gaila, nes dalis jų vis dar nesupranta, jog ne patys daro nesąmones, o elgiasi taip tampomi už virvučių.
Kas tas, viskam vadovaujantis lėlininkas, tikėtina, žino tik keli išrinktieji, gaunantys tiesioginius nurodymus iš savo šeimininko. Juos, jeigu dar norime išlikti, ir reikėtų paspausti bei paprašyti įvardinti šešėlyje tūnantį ir Lietuvą griaunantį asmenį. Bet tam būtina, kad visuomenė susivienytų. Tik ar ji pajėgs tą padaryti?..
