5 nuotr.Vis dažniau viešumoje PIŠ valdymas Lietuvoje lyginamas su Hitlerio siautėjimu nacistinėje Vokietijoje. Nors kartkartėmis pasigirsta balsų, kad toks sugretinimas esą yra neetiškas, taip gali kalbėti tik samdyti „įtakotukai" ar visiškai istorijos neišmanantys asmenys. Nes panašumų tarp šių režimų - apstu ir kasdien jų tik daugėja.
Tiek Hitleris, tiek PIŠ su šaika į valdžią pateko demokratinių rinkimų metu, po kurių netrukus nebeliko jokios demokratijos.
Koncentracijos stovyklos „kitokiems" Vokietijoje atsirado ne iš karto. Pirmiausia ten buvo taikoma vis didesnes apimtis dabartinėje Lietuvoje įgaunanti diskriminacija ir žmonių segregacija. Beje, savo laiku nemažai tokiam žmonių rūšiavimui pritarusių vokiečių vėliau sėkmingai į „darbo ir poilsio stovyklas" iškeliavo kartu su „kitokiais".
Nacistinė Vokietija, turėdama kelis sąjungininkus, netruko susipykti su daugeliu kaimyninių šalių. PIŠ šaika pavarė dar geriau ir, neturėdama jokių rimtų partnerių (Bisau Gvinėja nesiskaito), susipyko ne tik su kaimynais, bet ir su kitame pasaulio krašte esančia Kinija.
Tiek nacistinėje Vokietijoje, tiek PIŠ Lietuvoje tokia valdančiųjų politika buvo (yra) pateikiama kaip vienintelė teisinga ir vykdoma rūpinantis „visuotine gerove". Hitleris savo „teisingą požiūrį" visuomenei diegė padedamas Himlerio, Geringo ir Gebelso. PIŠ režimas tą patį daro, padedamas zemlių, usonių, tapinų, striogų ir panašių „visų sričių ekspertų".
Galiausiai, supratęs, kad pralaimėjo, Hitleris į frontą pradėjo siųsti senelius ir vaikus. Šiandien senoliai ir jaunimas vėl „pirmose linijose" - ištikimai tarnauja režimui, saugodami prekybcentrius ir gaudydami pišpasių neturinčius asmenis.
Vilties dabartiniame, kažkodėl demokratija vadinamame, farse galėtų suteikti tik... ta pati istorija. Daugelis žino, kaip baigė Hitleris ir Co. Įdomu, koks likimas laukia PIŠ šaikos?..
