Skurdo rizikos lygis pernai didėjo 1,1 proc. Tai reiškia, jog ir toliau didėjo socialinis atotrūkis tarp turtingų ir vargšų. Tas griovys, o gal jau kanjonas, perskeliantis Lietuvą į du krantus, kasmet vis gilėja.
Toliau formuojamos ne viena, bet dvi Lietuvos. Ir peršokti tą socialinės atskirties griovį kasmet vis sunkiau.
Nebent patys vikriausi, sveikiausi į turtingesnįjį krantą užsiropš. Kokiu nors rizikingai banguojančiu, nestabiliu beždžionių tiltu.
Pvz., praturtės iš kontrabandos. Iš kokios nors milijoninės aferos.
Bet liks nepastebėti teisėsaugos. Arba laimės loterijoje. Arba ištekės už senstelėjusio, bet turtingo užsieniečio.
Arba įvyks kažkas panašaus į stebuklingą gražuolių praturtėjimą Dubajuje. Tačiau daugumai Lietuvos skurdžių, tai yra 653 tūkst. gyventojų, vegetuojančių žemiau skurdo ribos, toks praturtėjimas negresia.
Socialinės atskirties lygis rodo, kiek piliečių jaučia, kad jų valstybė teisinga. Lietuvoje šis teisingumo pojūtis vis labiau trinamas.
Taip nutrinama ir valstybė. Iš vargšų sąmonės. Bet geriau to nepastebėti. Vargšus apšaukus tinginiais.
Bet ar gali praturtėti kasmet iš globos įstaigų išleidžiami 250-300 jaunuolių, gavusių vienkartinę 5500 Eur pašalpą. Skirtą baldams, technikai, būstui pirkti (?!) ar būsto nuomai. Pramoniniuose rajonuose būstų nuomos kosminės.
O nepramoniniuose nėra nei darbų, nei nuomojamų būstų. Tad tokie 18-mečiai, jei naivesni, nelegaliai pluša pas ūkininkus. Kartais tik už maistą. O kartais papuola į nusikaltėlių rankas ar duoneliauja, valkatauja užsieniuose.
Galų gale ir pensininkai ar neįgalieji ne tik sportuoja, vaikšto su švediškomis lazdomis, bet, kaip bebūtų keista, dar ir valgo.
Ar daug žmonių gali pasigirti, kad jie pajėgūs Lietuvoje leisti savo vaikus mokytis į privačius licėjus, kur mokslo metų kaina - 7200-7600 Eur?
Socialinė atskirtis jau programuojama nuo kūdikystės.