1 nuotr.Toliau plinta vaizdas, kaip Remigijus Žemaitaitis jėga išmeta Vilkaviškyje iš salės vaikiną. Laikantį lentą su užrašu „Ruzzija".
Matome R.Žemaitaitį besistumdantį bei stumdomą suirzusioje minioje. Kur jau neaišku, kas ant ko šaukia, ir kas ką pro duris grūda. Tame įkarštyje R.Žemaitaitis, rodomas stambiu planu, dar spėja apstumdyti žilagalvį. Kurio niekaip neįtarsi esant moksleiviu. Veikiau agresyvoku senuku.
Ne visi politikai yra panašūs į veteraną Česlovą Juršėną. Nepraradusį savitvardos net tada, kai minia jam sudaužė akinius. R.Žemaitaitis yra karštakošis. Ir šiaip, žmogus, kai jį, kad ir eilėje prie teatro ar filharmonijos rūbinės, ima stumdyti, įžeidinėti, retai išlieka inteligentiškas.
Galų gale, vyrui gintis yra garbės reikalas. Antraip būsi apšauktas „mėme". Todėl R.Žemaitaitis savo rinkėjų nenuvylė.
Baugina kitas dalykas. Milžiniškais tempais auganti visuomenės agresija. Toks susipriešinimas į „absoliučiai teigiamus" ir „absoliučiai neigiamus", visuomenę paverčia ne sveika, kritiškai mąstančia visuomene, bet sveika elektros baterija. Tarp neigiamų ir teigiamų krūvių bet kada gali driokstelėti elektros iškrova. Ir tas žaibas apdegins visus.
Negi opozicija, užsižaidusi tarškynėmis bei katinais, visai prarado valstybinį mąstymą?
Juk minia lygiai taip pat apstumdytų ir Gitaną Nausėdą, ir Vytautą Landsbergį, jei jų nesaugotų apsauga.
Minia pasirinktinai (pagal savo antipatijas) puldinėtų prokurorus, teisėjus, merus ir t.t. Jei nebijotų policijos ir sulauktų opozicijos pritarimo „ateiti su vyrais".
R.Žemaitaitis pasipriešino fiziškai. Matyt, reikėjo priešintis su tarškyne. O kultūringasis puolimas jau seniai taikomas. Ne tik prieš jį.
Vilniaus knygų mugė atsisakė G.Nausėdos globos. Nacionalinės kultūros ir meno premijos bus teikiamos ne Prezidentūroje, bet Nacionalinėje filharmonijoje.
