1 nuotr.Protestas dėl balionų baigėsi. Iš protesto liko prakiuręs balionas.
Beveik po trijų savaičių Lietuva vėl atidarė sieną su Baltarusija. Atšalus orams, helio pripūsti balionai ir taip neskraidys, o mūsiškiai vežėjai jau skaičiuoja finansinius nuostolius.
Na, per tris savaites rinkų gal ir neprarado. Tačiau kodėl Lietuva nuolat apdaužo save su pagaliu? Nenumato trijų žingsnių į priekį, o tada jau klykauja.
Šaukiasi JAV, Lenkijos, Latvijos pagalbos. Galėjo kreiptis ir į Jungtines Tautas. Kad niekaip baliono nesuvaldo. O kodėl mums privalo padėti, jei mes patys save apkandžiojame? Ne principingai, bet kvailai ir ekonomiškai nenaudingai. Būtent mums! O ne Baltarusijai, nuo kurios užsibarikadavome.
Balioną sutapatinome su pačiu Baltarusijos batka, bet jis tik pasinaudojo mūsiškiais rūkaliais. Neįperkančiais per brangių cigarečių. Jei Latvijoje būtų pigiau - balionai skristų iš Latvijos.
Galėtume plepėti apie hibridinį karą su Latvija. Tad būtent lietuviai rūkaliai yra šiuo atveju tikrieji „diversantai", sukėlę hibridinį karą. Branginkite cigaretes ir toliau. Atšils, ateis pavasaris - ir balionai toliau skraidys
O valdžios logika tokia - jei kaimynė įmetė man per tvorą kiaušinį, aš iš pykčio susiplėšysiu savo švarkiuką.
Jei ore skrenda varna, aš užsibarikaduosiu nuo lydekos. Visam mėnesiui uždarysiu savo taikingas, grūdelius lesiojančias vištas. Protesto vardan sugadinsiu savo dviratį. Grasinsiu, jog uždarysiu magistralę Vilnius-Kaunas. Kad Amerikai pasiskųsiu, o tada jau batkai bus šakės. O jei varnos vis vien toliau siautės, užsidarysiu nuo jų spintoje.
P.S. Ką tik surengta parodomoji balionų gaudynių akcija. O kodėl ne anksčiau? Gal todėl, jog baimintasi, kad pasienyje neliks Lietuvos pasieniečių. Sutinkančių dirbti už mažą algą. Be jokio balioninio priedo.
