1 nuotr.Birželio 14 d. Guliu sau Graikijos saloje po palme, nieko nekliudau. Karšta - košmaras, vanduo - arbata. Atgaivina tik ledinis kokteilis, bet, rupūžė, dvylika eurų už stiklinaitę, kurios pusę užima ledukai.
Žodžiu, guliu, nieko nekliudau. Bet mane pakliudo - ką tik į pliažą atėjusi triukšmingų vyrukų kompanija jau dairosi į šalis, mosikuoja rankomis, ieškodami nuotykių. Atsinešė šachmatų lentą, matyt, kad protingesni pasirodytų. Bet neatrodo. Aišku, užkalbina mane.
Kaip gi neužkalbins, kai toks grožis šalia išsitiesęs. Plaukučiai nuo sūraus vandens blizga, liežuviuką iškišęs, akys didelės, ilgos blakstienos tik „klapt, klapt" - mano nuostabus šuniukas patraukia visų aplinkinių dėmesį.
„Kokia čia veislė?" „Vokiečių špicas." „Čia špicas? Nesu tokio matęs, jis maišytas? Čia kur su pudeliu maišytas?"
Atsirado kinologijos ekspertas, pats gal maišytas... „Ne, čia špicas. Galiu pasą parodyti." Mūsų tuščias pokalbis vyksta kitiems krapštantis maišuose, užsisakant gėrimus, kratant rankšluosčius ir vis kažką šnekant vienam per kitą.
„Einam maudytis!" - po sekundės kviečia mane „kinologas". Aha, jau bėgu, tokia laimė pasitaikė, kažkas paplaukiot pakvietė! „Nenoriu", - sakau nedvejodama, bet nenorėdama pasirodyti pasipūtusia lietuvaite, klausiu, iš kur patys atvykę? „Iš Izraelio", - atsako šalia gulintysis.
O, galvoju, štai galima pakalbėti įdomesnėmis temomis. Klausiu, matyt, dabar geriau būti čia, po Graikijos saule, nei Tel Avive. Bet „kinologas" kažkodėl nepagauna mano minčių sekos. Paaiškinu, jog dėl Irano apšaudymo. „Aaaa, - nutęsia, numojęs ranka, - mes nuolat kažką apšaudom, tada apšaudo mus. No big deal (nieko rimto - liet. k.)."
Na, šuo ir kariamas pripranta, matyt, Izraelio žmonės jau susitaikę su tokia konfliktine šalies politika. O gal čia kokie „Mossad" vyrukai atvyko žvalgybinius kūnus Graikijos vandenyse pamirkyti, kad tokie ramūs. O gal vykdo slaptą užduotį, apsimesdami tipiškais turistais...
„O pas jus Vilniuje saugu?" - klausia žydelis, pasitikslinęs, ar Lietuva tikrai nėra Ukraina. „Oi, dabar tai labai pavojinga. Žmonės sėdi užsirakinę namuose, prašo valstybės organų kelti dronus, ginkluotis šautuvais. Tėvai bijo už savo vaikų gyvybes, mat Vilniuje laksto meška!!!" - rimtai atsakau, bet, regis, „mosadas" manim netiki, lyg pyktelėjęs eina maudytis vienas.
Pokalbis baigtas, verčiuosi ant kito šono.
