„Jūs supraskite, kad balionai skrido ir skirs", - tokia premjerės Ingos Ruginienės frazė išmušė iš vėžių.
Opozicija mikliai pasigavo ją, kaip eilinį patirties politikoje neturinčios Ruginienės perliuką, ir dabar kaišios reikia nereikia.
Bet vis dėlto - tas bejėgiškumas jau tiesiog juoką kelia. Aišku, tik ne tiems, kurie laukia kelioms valandoms atidėto skrydžio, planuoja renginius, verslo susitikimus ir pan. Laikas - pinigai, ir kažkokie balionai jau tapo per brangūs.
Taigi balionai skrido ir skris, o valdžia darys naujus susitikimus, rašys projektus, kviesis vieni kitus ant kilimėlių, prie staliukų, priešais mikrofonus ir kameras. Ir kalbės, kalbės, kalbės.
Rašydama valdžia, čia turiu omenyje tikrai ne vien valdančiuosius.
Nieko gero ir iš opozicijos, juk prie konservatorių tie meteorologiniai kontrabandiniai balionai jau skrido ir, kaip „Vakaro žinioms" atskleidė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Žygimantas Kalpokas, skrido dar masiškiau, tačiau oro uosto veikla nebuvo stabdoma, panika nekeliama, žodžiu, tai valdžiai rūpėjo rinkimai ir gąsdinimai karu, bet ne balionėliai.
Todėl dabar, kai patiems nieko daryti nereikia, galima be perstojo taukšti liežuviu ir baksnoti pirštais žavingąją premjerę.
O ką gi dar galima padaryti?
Tikiu, kad verslas už tą milijoną eurų tikrai pasiūlė gerų idėjų. Reikia melstis, jog valdžiai užteks proto ir pinigų tas idėjas įgyvendinti, nebus kaišiojami nereikalingi pagaliai į ratus, ieškoma priešų tarp savų ir, aišku, pinigėliai nenutekės kažkur, kaip nacionalinio stadiono statybų atveju.
Tad dabar reikia kantrybės, nes balionai kaip skrido, taip ir skris. Valdžia kaip posėdžiavo, taip posėdžiaus. Kaimynai pareikš apgailestavimą, Briuselis išreikš didžiulį susirūpinimą, Amerika nusistebės „WTF", o Batka šypsosis į ūsą dėl tai uždaromos, tai atidaromos sienos.