1 nuotr.Sekmadienį ir vėl teko pasukti laikrodžio rodykles. Tačiau Ispanija imasi iniciatyvos, kad nuo 2026 m. Europos Sąjungoje būtų atsisakyta laikrodžių rodyklių sukiojimo dukart per metus: rudenį - valanda atgal, pavasarį - valanda į priekį. Anot Vyriausybės vadovo Pedro Sančeso, tame nėra prasmės.
Tiesa, reikia pažymėti, kad tokia iniciatyva - ne pirmoji. Europos Komisija 2018 m. apklausė Europos piliečius.
Nereprezentatyvus tyrimas parodė, kad prieš kasmetinį perėjimą nuo žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai yra 84 proc. žmonių. Tada tuometinis Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris paskelbė, kad laikrodžių sukiojimas baigsis dar tais pačiais metais.
Tačiau esą šalys nesusitarė šiuo klausimu. Nors daugeliu kitų klausimų užtenka vienašališko Europos Komisijos ar Europos Parlamento sprendimo.
Pirmąkart vasaros laiką (1916 m.) nusprendė įvesti Vokietijos imperija ir Austrija-Vengrija, Pirmojo pasaulinio karo metu siekdamos taupyti elektros energiją. Vėliau, 1918 m., prie šios praktikos prisijungė ir daugelis kitų šalių.
Pritariu P.Sančesui, kad taip ne taupoma energija, o du kartus per metus sutrikdomas biologinis žmonių ritmas.
Koks čia gali būti sutaupymas, kai dabar temti pradeda dar valanda anksčiau? O žmonės juk didžiąją laiko dalį namie praleidžia vakarais. Bent jau dirbantieji. Rytais išsiruošti į darbą užtrunka turbūt ne ilgiau nei pusvalandį.
Ispanijos mokslininkai nurodė ryšį tarp mirtinų eismo įvykių ir vasaros laiko keitimo. Kitų šalių mokslininkai nustatė, kad, pereinant prie vasaros ar žiemos laiko, padaugėja širdies priepuolių ir insultų.
Tikėtina, kad tai susiję su organizmo vidinio laikrodžio, arba cirkadinio ritmo, sutrikimu.
Laiko kaitaliojimas taip pat turi įtakos nelaimingiems atsitikimams, psichikos sveikatai, gerovei: pakeitus laiką padidėja mirtinų eismo įvykių, traumų darbe, medicininių klaidų ir bendras mirtingumas.
