4 nuotr.Jei du draugeliai prie alaus bokalų įsijaučia diskutuoti apie politiką ar ekonomiką, netoliese atsidūręs atsitiktinis klausytojas turbūt atlaidžiai šypsosi į ūsą. Et, tauškalai ir tiek. Skaitant Lietuvos įtakingųjų mintis, „pagimdytas" rimtais veidais ir anaiptol ne prie alaus bokalų, norisi pasakyti tą patį: et, tauškalai ir tiek.
Štai, skaitau, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė skelbia: jei padėtis nepasikeis, bankų pelnas Lietuvoje šiemet gali siekti apvalų milijardą eurų, kelis kartus daugiau nei įprastai. Turbūt suprasdama, kokį šiurpą šiais sunkiais laikais toks skaičius kelia daugeliui Lietuvos piliečių, ministrė užsimena, jog kažką reikėtų daryti. „Stebime situaciją ir jei nebus pokyčių, vertinsime galimybę šiuos disbalansus bankų pajamose išspręsti fiskalinėmis priemonėmis", - sako G.Skaistė.
Iššifruokime šį sakinį. Ministrė kurį laiką stebės, ar nebus pokyčių. Turbūt ilgai stebės. Jei nebus pokyčių, ji vertins galimybes. Turbūt ilgai vertins. Tada jau reikėtų kažką daryti, siūlyti. Užvirtų diskusijos, kiekvienas įkištų savo trigrašį, paskui reikėtų imtis sprendimų, kurių priėmimas užtruktų. Per tą laiką paaiškėtų, kad padėtis pagaliau pasikeitė ir 2024 m. bankai gaus jau ne milijardo, o kokių 300 mln. eurų pelną. Vargas... Padėčiai pasikeitus, milijardas būtų užmirštas, bankams gal net pritaikytų kokias lengvatas.
Dar skaitau, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pripažįsta: šalyje matoma bankų rinkos koncentracija yra problema. Ir net ilgalaikė. Dar G.Šimkus pripažįsta, kad kažką pakeisti „yra pakankamai sunku". Šioje situacijoje tą „pakankamai sunku" galima iššifruoti kaip „nieko nebus".
O dabar įsivaizduokite, kad vietoj G.Skaistės ir G.Šimkaus minčių girdėjote sugėrovų pokalbį prie bokalų. Pokalbio forma ir leksika galbūt skiriasi, bet rezultatai - vienodi, tai yra jokie. Tauškalai ir tiek.
