1 nuotr.Neseniai viešėjau Kaune, tai yra mieste, kuris vadinamas lietuvybės tvirtove. Pastebėjau kai ką, kas man su tokiu įvaizdžiu visiškai nesiderino. Smulkmenas, bet simptomatiškas smulkmenas, mano galva, rodančias ne Kauno, o visos Lietuvos ligą - atsainų požiūrį į lietuvių kalbą.
Kildamas liftu, užmečiau akį į porą jame pakabintų lentelių. Vienoje - instrukcija, kaip tuo liftu naudotis, parašyta anglų, lietuvių ir rusų kalbomis.
Būtent tokia seka, viršuje - angliškai. Instrukcija lietuvių kalba yra tarp angliškos iš rusiškos. Kitoje lentelėje yra restorano darbo laikas ir pusryčių laikas. Šioje lentelėje - tik skaičiukai ir angliški žodžiai, lietuvių kalbos nerasta.
Aišku, nelabai ten yra ką skaityti, net ir nemokantis angliškai gali suprasti, kas skelbiama. Bet pats požiūris, švelniai tariant, įdomus: angliškai parašyta, o valstybine kalba - ne.
Dar labiau už šias smulkmenas nustebino administratorė, kai, grįžtant iš miesto į viešbutį, ištarė ne „labas" ar „sveiki", o „hello". Vėl anglų kalba, nors čia jau gyvas bendravimas su klientu.
Pagalvojau, negi man ant kaktos parašyta, kad esu užsienietis? Greičiau jau atvirkščiai, Kauno gatvėje vargu ar kas taip pagalvotų. O viešbutyje su nepažįstamu žmogumi kažkodėl reikia sveikintis angliškai.
Kaip jau sakiau, smulkmenos, bet simptomatiškos smulkmenos. Ir Kauną čia miniu tik atsitiktinai, nes jame buvau neseniai, o tokių smulkmenų, rodančių atsainų požiūrį į lietuvių kalbą, esu matęs ir kitose apgyvendinimo įstaigose, kitose vietovėse. Suprantu, kad tose įstaigose lankosi nemažai užsieniečių.
Kita vertus, gausiausiai vis tiek lankosi lietuviai. Ar jie antrarūšiai, nenusipelnę skaityti informacijos savo kalba?
Ar taip išreiškiama nuostata, kad kiekvienas padorus Lietuvos pilietis turi mokėti angliškai?
Jei taip, noriu priminti, kad lietuviai turi teisę savo šalyje vartoti savo kalbą, o įmonės ir įstaigos turi netgi prievolę ją naudoti.
