1 nuotr.Ukraina buvo užpulta daugiau nei prieš trejus su puse metų ir visą šį laiką mūsų valdžia nedvejodama teigia, kad Rusijos pagalbininkė Baltarusija yra priešiška valstybė.
O tuo, kad baltarusių batka Aliaksandras Lukašenka yra pasitikėjimo nevertas diktatorius, neabejojama dar gerokai seniau.
Su tuo nesiginčysiu, visiškai sutinku, kad Baltarusija šiuo metu yra priešiška valstybė, o batka - pasitikėjimo nevertas diktatorius.
Keista tai, jog Lietuvos Vyriausybė iš naujo turėjo „atrasti" tokius paprastus dalykus, kai uždarė sieną ir Baltarusijoje įstrigo tūkstančiai vilkikų.
Vyriausybės atstovai stebisi (arba apsimeta nustebę), kad Baltarusija elgiasi kaip priešiška valstybė. Lyg būtų tikėtasi, kad elgsis kaip draugiška.
Štai premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas rypauja, kad Minsko režimas visiškai nesiekia deeskalacijos. O tikėjotės, kad sieks? Gal reikėjo nusiteikti, kad nesieks? Juk priešiška valstybė. Gal reikėjo iš pradžių kreiptis į vežėjus su aiškiu pranešimu: kuo greičiau grįžkite namo. Sulaukti vilkikų ir tik tada uždaryti sieną. Dvi ar trys paros nieko nebūtų pakeitusios, nes kontrabandinių balionėlių kiekį kol kas labiau lemia vėjo kryptis, o ne Vyriausybės veiksmai.
Žinoma, kiekviena Vyriausybė nori gyventojų akyse atrodyti ryžtinga, ginanti valstybę. Tačiau pasirodyti ir realiai kažką padaryti - skirtingi dalykai.
Vyriausybė parodė: štai kokie mes ryžtingi, kirtome batkai ir jo režimui iš peties. O realybė tokia, kad vilkikai lieka Baltarusijoje be didelių prošvaisčių greitai sugrįžti, nors to galbūt buvo galima išvengti, būtų užtekę tik trupučio kantrybės.
Spėju, kad batka kikena į ūsą. Šiek tiek paerzino Lietuvą, o mūsų valdžia jau ir erzeliuoja kaip įžeistas paauglys.
Aišku, mūsų politikai gali pasakoti, kokius milžiniškus nuostolius patirs Baltarusija, bet kol kas rezultatas neguodžia - į Lietuvą toliau keliauja tik balionėliai, o ne vilkikai.
