3 nuotr.Didžiausias žmonijos pasiekimas yra ne skrydžiai į kosmosą ar dirbtinio intelekto stebuklai. Didžiausias pasiekimas yra socialinės garantijos, tarp jų - senatvės pensija. Mat technologijos naujovės yra tik priemonės, beje, ne visada panaudojamos geriems tikslams. O socialinės garantijos savaime yra tikslas, nes jos suteikia pagrindą po kojomis šimtams milijonų žmonių. Todėl siūlymai didinti pensinį amžių iki 72 metų yra siūlymai nustumti žmoniją šimtus metų atgal.
Dabar dauguma Lietuvos politikų teigia, kad tokios kalbos neturi jokio pagrindo, pensinio amžiaus riba artimiausiu metu nebus nukeliama. Tikiu, kad ji nesikeis nei šiemet, nei kitais metais. Bet, anksčiau ar vėliau, prie kalbų neišvengiamai bus sugrįžta, juo labiau kad kai kurie politikai jau dabar aiškina, jog nesvarbu, kada žmogus pasiekia pensinį amžių. Esą dirbti ir mokytis naujovių reikia visą gyvenimą. Tokiai pozicijai pritaria didelė dalis „visažinių" ekonomistų.
Yra tokia ironiška formulė, apibūdinanti kapitalistinį požiūrį į žmogų: dirbk, pirk, mirk. Tiek iš tavęs tereikia. Labai šiuolaikiški politikai ar ekonomistai turbūt pridėtų: visada būk aktyvus, išnaudok kiekvieną minutę, sukis kaip voverė rate, kitaip būsi pašlemėkas. Taip sakantys kol kas dar patys nežino, kaip jausis senatvėje, ar norės išlikti voverėmis, nes iki senatvės jiems toli kaip iki mėnulio. Tačiau jie puikiai žino, kaip turi elgtis dabartinis senjoras. Lengva viską žinoti, kai pasaulėžiūra apsiriboja keliais kapitalizmo principais.
Žmonija ilgai ėjo į priekį, kol XX amžiuje pasiekė, kad asmuo, dešimtmečius tarnavęs tiems kapitalizmo principams, bent senatvėje pabūtų pats sau ponas. Žinoma, tik tiek, kiek ponu leidžia pasijusti senatvės pensija. Panašu, kad XXI amžiuje laukia atvirkštinis, labai nemalonus procesas - ėjimas atgal, į laikus, kai laukinis kapitalizmas vietoj kažkokių garantijų siūlė tik špygą.
