Valstybė turi kur švaistyti pinigus

Nelengva mūsų valstybėje tokio ministro kėdėje sėdėti, kai prezidentas „unoravas", iš banko, taigi, nuo pinigų atėjęs. O ten dirbant šalies Konstitucijos nereikėjo nė į rankas paimti, ką jau ten skaityti. Ir iš kur jam žinoti, kad valstybės suverenas yra Tauta, o ne kokia Valstybės gynimo taryba?

Pinigai - ant lėkštutės

Šiai posėdžiaujant ir užsinorėta 6 proc.BVP gynybai skirti. Kad būtų daugiau nei Lenkijoje, o JAV prezidentas per petį patapšnotų, kad savo bičiulio Volodymyro Ukrainai daugiau galėtų duoti. Tad dabar ir finansininkų, seimūnų galvose vartomi tie rezervai. Tegu varto, pažiūrėsim kiek privartys...

Tačiau kiekviena šeima ar šiaip žmogus daugiau pinigų turi ne tik daugiau uždirbdamas, bet ir mažiau išleisdamas. Mūsų valstybė daug pinigų ne tik pagal poreikius išleidžia, bet ir be jokių poreikių iššvaisto. Štai televizijos kanalų dabar daug. Visi jie, išskyrus vieną, sau pragyvenimą/išgyvenimą užsidirba. Žiūri bet kurį, transliuoja jis laidą ir daro pertraukėlę reklamai. Reikia susirinkti pinigų darbuotojų atlyginimams ir kitoms išlaidoms.

O štai LRT, sutrumpintai vadinamai „ėlertė", pinigai atnešti ant lėkštutės. Vien už tai, kad pridėtas... visuomeninio transliuotojo titulas. Nėra jis toks nė iš tolo. Jau iš šio vadinamojo visuomeninio „ruporo" generalinės direktorės elgsenos net Seimo posėdyje supranti, kaip ji iššaukiančiai reiškiasi su Tautos išrinktaisiais atstovais. Ką gi, kai mokesčių mokėtojų metinė auka artėja jau prie 100 milijonų eurų, kaip „gensekei" neužriesti nosies.

Beje, reikia pastebėti, kad Konstitucijos kūrėjai lyg ir nujautė tokią būseną, kokia yra dabar. Konstitucijos 44 straipsnyje sakoma: „Valstybė, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių".

O ar LRT ne konservatoriams ir liberalams tarnauja? „Pasistatė" savo generalinę - ir „mandri". Tačiau nedaug Lietuvoje namų ir butų, kuriuose šis transliuotojas žiūrimas ir klausomas. O „auka" jiems duodama iš visų mokesčių mokėtojų į biudžetą sumokėtų pinigų. Kam šis „ruporas" prie širdies, tegu individualiai jam moka kaip abonentinį mokestį. Kaip kadaise už vadinamuosius radijo taškus...

Šiemet LRT surys 80 mln. eurų biudžeto lėšų. O kai jo apetitas vis didėja, netrukus ir triženklio skaičiaus prireiks. O kad šio transliuotojo veikloje gali būti ne viskas skaidru, ar nerodo toks įnirtingas priešinimasis auditui?

Atostogos būtų blogis

O nežabotai valstybės biudžeto lėšas ryjančių Lietuvoje kaip uodų čiulpti kraują privisę. Atrodo, kad į Seimą daugybė buhalterių pririnkta. Kaip skrupulingai kai kurie seimūnai apsiskaičiuoja vadinamąsias parlamentines išlaidas. Vos ne iki paskutinio cento iššluoja. Švariau nė pelytės aruodo neišlaižytų. Ar ne parlamentinės išlaidos mūsų Seimo narius verčia „dirbti" be atostogų?

Nors tarp sesijų kai kurie neva neatostogaujantys įstatymų kūrėjai atokiausias pasaulio vietas išmaišo... Bent jau tuos kišenpinigius jiems tik 11 mėnesių temokėtų - kiek biudžete liktų. Jeigu jau dėl atostogų negali susitarti.

Kadaise taupė

Prisiminkim, kaip gyveno paskutinieji LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai, išrinkti dar pagal anų laikų rinkimų įstatymus. Nors jau pirmajame posėdyje jie iš keturių raidžių dvi nusibraukė, bet deputatais išliko iki pirmojo Seimo rinkimų 1992 m. rudenį.

Tada jie visi buvo vienmandatininkai ir ne tokie gobšūs. Visiems valstybė davė po mažukę mašinukę, telefoną, skyrė taupią sumą degalams ir pokalbiams. Jei daugiau važinėjo ar kalbėjo, iš savo atlyginimo susimokėdavo. Ir teturėjo tik po vieną padėjėją. Užteko. Turbūt patys deputatai mokytesni ar protingesni buvo. Kai 1992 m. rudenį išrinko Seimą, jame jau tik pusė buvo vienmandatininkai, o kiti - iš partijų sąrašų. Iš tų sąrašinių, jeigu jie pateko į Seimą, mašinikes atėmė.

Oi kaip kai kurie „sąrašiukai" priešinosi, lyg dantimis į automobiliuko buferį įsikandę. O paskui Seimo veteranai tiek suįžūlėjo, kad tokių „racionalizacijų" prigalvojo, jog iš savo darbo ir prakaito gyvenantys žmonės turi šiurpti. Per ketvirtį seimūnams per penkis tūkstančius eurų parlamentinių išlaidų leidžiama prisigalvoti...

Ir prikuria. Jau nekalbant apie atlyginimus. Šitoje kadencijoje Tautos išrinktieji jau vos ne dvigubai didesne alga į delną pamaloninami. Jau ir anksčiau šitie „įstatymkūriai" neskurdo.

Be patarėjų - kaip be rankų

Dar prie tų mažesnių atlyginimų toks liberalų „tata" Eugenijus Gentvilas į Seimą per sąrašą sūnų Simoną atsitempė. O ir pats į Europos Sąjungos parlamentą nebepatekęs, Seime gal iki grabo lentos bus apsigyvenęs... O pagaliau ar bent vienas ekseuroparlamentaras nuėjo kokio kito darbo dirbti? Įpratę posėdžiauti - sėdėti ir plepėti - kitko nebemoka.

Pagaliau jau yra tokių, kurie į Seimą per sąrašus po kelias dešimtis metų įsibrauna, bet vienmandatėje - nė karto. Pagal sąrašą geriausia - tada vienmandatės rinkėjai nerūpi, o alga ir tos vadinamosios parlamentinės lėšos tokios pat. Net nėra jokio skirtumo, ar išrinktas Skuode, iki kurio reikia mašinikėj kelias valandas pasikratyti, ar apygardoj apie Seimo rūmus. Jau vien šią nesąmonę - nelygybę - sutvarkius, kiek lėšų būtų sutaupyta! Bet ar seimūnai apie tai pagalvos - nuo savo kišenių pinigus tolins?

Taigi, dabar seimūnams vieno padėjėjo jau maža. Reikia trijų padėjėjų/patarėjų. Iš to būtų galima spręsti, kad dabar Seimo nariais išrenkami žmonės su mažesniu išsilavinimu ar skystesnėm smegenėlėm? Ne, jie jau tiek gudrūs, kad patekę į Seimą jame gali įdarbinti tris žmones. O tarp jų neretai būna koks draugas ar giminaitis, jų žmonos, sūnėnai ar dukterėčios. Arba šiltą vietą naujos kadencijos Seime praradęs kolega.

Pastebima dar viena tendencija, būdinga visoms partijoms. To padėjėjo/patarėjo tarnystę gali gauti partijos skyrių pirmininkai ar pirmininkės. Pavyzdžiui, Vilniuje išrinktas konservatorius išlaiko kokio Žemaitijos rajono tos pat partijos lyderiuką... Kiek tokių variantų jau buvo ir yra... Kas kam rūpi, jei Finansų ministerija, dėliodama biudžetą, Seimui pinigų krūvas priridena. Vienos partijos kitų neskųs, jeigu pačios biudžetą abiem rankom melžia.

Gelbėja sąrašai

Apskritai ar galima įsivaizduoti, kiek ta daugiapartinė sistema valstybei kainuoja, jeigu našta išlaikyti partijas uždėta mokesčių mokėtojams? Duodama net rinkimuose nedalyvavusioms partijoms. Pavyzdžiui, į anos kadencijos Seimą jokia Skvernelio partija nėjo, bet kai suskaldė Valstiečių ir žaliųjų frakciją Seime ir, prisikvietusi perbėgėlių, sukūrė kitą, tuoj „naujakuriai" buvo pamaloninti krūva pinigų. O partijose tiek išmanių turistų, kad jie „skvernelinių" partijos pavadinime „Vardan Lietuvos" užuodė ar perskaitė „Vardan lovio", todėl emigrantai iš kitų partinių darinių plūste suplūdo.

Naujoji partija naujiems rinkimams tiek buvo turtinga, jog atrodė, jog piniguose skęsta ar maudosi. Pats Vilniaus rajone gyvenantis S.Skvernelis, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius iš Briuselio bei kiti viršutinių laktų partiečiai savo portretus kilnojo visai kitose apygardose, kad į Seimą įstumtų kokį įsimylėtą kandidatą...

O pats statutiniu buvęs S.Skvernelis, kaip buvęs kelių policininkas, ėmėsi „eismą reguliuoti" besikuriančioje centro kairės koalicijoje. Prie jos priskyrė ir savo „vardanlietuvininkus", bet mokė socialdemokratus pasikviesti liberalus iš dešinės... Nieko naujo: kai anai dešiniajai būdavo striuka su balsais, „skverneliniai" iš po savo skverno balsų mestelėdavo.

Lietuvoje žmonės partijų nemėgsta, į jas mažai stojančių, bet balsuoti turi už partiečius ir partinius sąrašus. Ir iš biudžeto tas partijas išlaikyti. Jeigu mokesčių mokėtojai tą naštą nusimestų, kiek tų partijų partijėlių sumažėtų. Ir liktų jų tiek, kiek yra ideologijų. O ne tiek, kiek privisę norinčių būti partijų pirmininkais. Taigi, kiek pinigų būtų sutaupyta biudžete.

Melskitės A.Tapinui

Atskira kalba būtų apie vadinamuosius savivaldybių narių čekiukus, kuriuos demaskavo A.Tapinas. O ta savivalė pasipylė dėl silpnos arba jokios kontrolės savivaldoje nebuvimo. Tačiau tas demaskavimas valstybės biudžetui daug kainavo. Juk kiek dabar už bylas užmokama prokurorams ir teismams. Tuo metu savivaldybėms prisidėjo didžiulės papildomos išlaidos.

Pagal tą posakį, kad ne „Tėvo vežimas - ne sūnus važiuoja", Seimo nariai taip pamalonino dabartinės kadencijos savivaldybininkus, kad šių penketas gauna tiek mėnesinio atlyginimo, kiek meras. Žodžiu, penki tarybos nariai lygu vienas meras. Už du posėdžius per mėnesį. Na, ir dokumentų pastudijavimą prieš posėdžius. O tik retas narys neturi papildomų pareigų frakcijose, komitetuose ar komisijose. Už tai dar papildomi pinigai.

Tik dar keista, kad negirdėti, jog kažkurioje savivaldybėje pastatytas paminklas A.Tapinui. Juk šis žmogus savivaldybininkus išlaisvino nuo čekiukų kombinavimo ir išrūpino jiems nemažus papildomus pinigus.

Beprasmėse ar mažai reikalingose išlaidose, kur daug švaistymo, yra dideli rezervai. Bet kas jų imsis? Geriau galvoti tik apie pajamas. Jas išleisti ar iššvaistyti bus lengviau.