“Vakaro žiniose” skaičiau apie kai kuriose šalies mokyklose pavėluotai pradėtą patalpų remontą ir su tuo susijusius nepatogumus moksleiviams ir pedagogams. Kam smagu kvėpuoti dulkėmis, klausytis mokytojo aiškinimų, kai už sienos burzgia statybininkų technika?
Tokių nesklandumų būtų išvengta, jei darbuotojai jaustų didesnę pareigą ir atsakomybę. Viešieji konkursai pinigų remonto darbams gavusiose savivaldybėse dabar rengiami balandžio ar net gegužės mėnesiais, dar nustatytas jų rezultatų apskundimo terminas, kurio reikia išlaukti, todėl realūs darbai mokymo įstaigose pradedami tik vasarai baigiantis. Tokius konkursus reikėtų surengti jau ankstyvą pavasarį, kad vos tik baigusis mokslo metams statybininkai galėtų kibti į darbus. Ir nereikėtų verkšlenti, kad remontai užtruks iki vėlyvo rudens.
Žinau, kad vienos Raseinių rajono vidurinių mokyklų bendrabutyje šildymo sistemos renovacija pradėta tik šiomis dienomis, kai bendrabutyje jau įsikūrė moksleiviai. Kur vaikams dėtis, kai jų kambarėliuose statybininkai pradės virinti vamzdžius? Kad dėl tokių nepatogumų nukentės vaikų mokymosi rezultatai, irgi aišku kaip dieną. Viską buvo galima padaryti daug anksčiau, bet, kaip pas mus įprasta, dokumentai rengiami neskubant, vėluojant, dirbama aplaidžiai. Nėra atsakomybės - nėra ir norimo rezultato.
REMIGIJUS, KAUNAS
