1 nuotr.Internete pilna pasakojimų apie istorijas, kai žmonės nesėkmingai nusiperka naudotas mašinas lizingu.
Štai vienas automobilių patikromis užsiimantis žmogus pasakoja, kaip vienas pilietis šiam guodėsi, kad išsimokėtinai nusipirkęs pasatą, kurio rinkos vertė 7000 eurų, po kelerių metų išsimokėjimo dalimis paklos beveik 17 tūkst. eurų. Nieko sau biznis, tiesa?
Savo ruožtu patariama perkantiems automobilius būti atsargiems ir neužkibti ant gudruolių kabliuko.
Emocijų pagautas žmogus pats pasirašo sutartį neįvertinęs, tai kiekgi pinigų už automobilį sumokės iš viso.
Sakysite, pats kaltas. Neapsižiūrėjo.
Bet jūs man pasakykite, ar močiutė irgi kalta, kad sukčiui, prisistačiusiam elektriku, atidavė 10 tūkst. eurų?
Jei žmogus „gražia forma išduriamas", tai ar tik jis kaltas ar visgi yra sąmoningas noras jį apgauti ir iš to turėti naudos?
Jeigu ateini pirkti mašinos „pas patikimus", juk iškart negalvoji, kad tave „išdurs viduryje baltos dienos".
Manai, jei pasirašai sutartį, tai veikiama pagal galiojančius įstatymus.
Man išvis keista, kaip Lietuvoje galima daryti, ką nori? Gali susigalvoti bet kokias taisykles ir ieškoti patiklių žmonių, kad pralobtum.
Ir tai nebus sukčiavimas, tai tik verslas, laisva rinka ar kaip čia pavadinsi...
Politikai neretai svarsto kvailus įstatymus, užuot pasidomėję, kaip Lietuvoje legaliai apgaudinėjami žmonės.
Ir niekas jų negina. Gi patys kalti, kad neapsižiūrėjo, nepaskaičiavo...
Dėl visko dabar kaltas pats žmogus. Nes kitiems - atrištos rankos.
