1 nuotr.Jau prasidėjo ruduo. Rugsėjis. Tai kokius rugius sėsime? Į kokią dirvą?
O dirva pilna piktžolių. Politinių, socialinių, psichologinių. Neparuošta, taip sakant.
Nuvyko pirmadienį Šeimų sąjūdžio atstovai pasimatyti su Seimo pirmininke. Atseit, šachmatų žaidimo didmeistre. Tiesą sakant, klausantis susitikimo įspūdžių, jausmas buvo ne koks. Tarsi stebėtum bailią kapituliaciją reiškinio, kurio pradžia kėlė euforiją ir suteikė viltį. Tariamosios didmeistrės gudri veido išraiška niekur nedingo, bet atstovų povyza priminė šunelių vizginimą uodegomis. Šunelių, kurie jaučiasi pakylėti dėl to, kad jiems numetė kaulelį.
Bet gal apsirinkame. Žinote, su kiekvienu reikia kalbėti jam suprantama kalba. Kad pasiektum norimą rezultatą. Gal Šeimų sąjūdžio atstovai nutarė keisti taktiką? Tai yra, pritūpti, pamurkti, prisijaukinti, o paskui, užmigdžius budrumą, atėjus palankiam momentui, griebti už gerklės ir sudoroti. Nes gal suprato, kad manieringoji klika trokšta, jog piliečių nuomonė būtų pateikta bučiuojant jai užpakalį. Tai rodo menkus klikos narių protelius, tuščiaviduriškumą, pasireiškiantį garsiu tuščių kibirų barškėjimu. Bet noras būti politiku taip pat yra tam tikra diagnozė. Individų, kurie turi milžinišką nepilnavertiškumo kompleksą, susimaišiusį su didybės manija. Taigi, pagal diagnozę reikalingi tik raminamieji vaistai, o vėliau tramdomieji marškiniai ir apgyvendinimas rūmų tipo izoliuotose patalpose. Gal sąjūdžio atstovai dabar atlieka raminamųjų vaistų vaidmenį?
Ką gi... Stebėkime. Klausykimės. Neužsiliūliuokime tuščiomis viltimis ar iliuzijomis. Nes piktžoles reikia išrauti. Dirvą išpurenti. Dar patręšti. Ir tik tada sėti. Tik kodėl atrodo, kad greičiau ir efektyviau būtų viską nudeginti... Nes ilgai tykant ir laukiant patogaus momento gali ir žiema ateiti.
