Lietuva, tėvyne mūsų, tau ir vėl nepasisekė su valdžia!

Atsakymas - Lietuvos labui nieko, arba beveik nieko. Naujos valdžios metai buvo paženklinti chaosu, nesusikalbėjimu, rietenomis. Trumpai tariant - vyko pigus, metus trunkantis spektaklis, kuriame Lietuvai svarbiems klausimams neliko vietos. Ypač nuvylė socialdemokratai, turintys didžiausią frakciją Seime.

Maniau, kad naujai išrinkta valdžia imsis esminių darbų ir nekartos buvusios valdžios (geriausia kas galėjo nutikti Lietuvai) nesąmonių. Nieko panašaus nenutiko. Sakoma, kad viltis - kvailių motina. Kvailio vietoje liko rinkėjai, balsavę už dabartinius valdančiuosius.

Viskas prasidėjo nuo valdžios formavimo. Į ministrų postus buvo parinkti ir paskirti žmonės, atseit, kuruojamų sričių „kompetencijų" asai: finansų ministras, įrodinėjęs, kad ir šuns būdos apmokestinimas NT mokesčiu yra neišpasakytas gėris, krašto apsaugos ministrė, kurios kompetencijos šioje srityje lygios nuliui, užsienio reikalų ministras, kuriam karo isterijos tolesnis skatinimas - išmintingos užsienio politikos apogėjus...

Užkapojus G.Palucką ir kritus jo vadovautai Vyriausybei, subyrėjusi valdančioji dauguma buvo pakeista nauja: vietoje „Vardan Lietuvos" atėjo „valstiečiai" ir „lenkai". Tačiau valdžios vadžios liko socdemų rankose. Tada prasidėjo pigus ir gėdingas spektaklis, kurio „režisieriumi" tapo pats prezidentas.

Nauja valdančioji koalicija, tarsi avių banda, ėjo ten kur nurodydavo „režisierius". Socialdemokratai neišdrįso pasipriešinti, nors turėjo tokias galimybes. Pasirodė kaip bestuburiai ir skystablauzdžiai. Naujieji koalicijos partneriai su A.Veryga priešakyje, „stovėjo po klevu" ir žiūrėjo, kuo spektaklis baigsis.

Po ilgų peripetijų į energetikos ministrus buvo prastumtas „savas" žmogus. Prezidentas net ciniškai pareiškė: „Apgynėme energetiką nuo galimai privačių interesų". O iš tiesų apgynė nuo audito, kuris galėjo atskleisti negražius dalykus ir IGNITIS sugrąžinimo į visišką valstybės kontrolę, kuriuos žadėjo „Nemuno Aušros" lyderis R.Žemaitaitis.

Po to prasidėjo gerai surežisuota pasiutpolkė su kultūros ministro skyrimu.

Tarsi būtų negana, naujoji valdžia dar užvirė košę, uždarydama sieną su Baltarusija ir įkalindama ten net tūkstantį mūsų vilkikų. Atseit, taip užkardys oro balionų su kontrabanda skraidymą. Pasvajokit! Vietoj to, kad gaudytų kontrabandininkus, elementarų nelegalų biznį pavertė „hibridine" Lukašenkos ataka. Jau net negali stebėtis, kai nupušimas ir nusišnekėjimas pasiekia tokį laipsnį. Iš tiesų, Kvailių šalyje nieko naujo!

Kai premjerė pradeda aiškinti, jog vežėjai neturėtų važiuoti į /per Baltarusiją, supranti, kad ji nieko neišmano apie verslą, ilgalaikius sutartinius įsipareigojimus ir panašius dalykus.

Ši situacija kaip du vandens lašai panaši į konservatorių valdžios įvykdytą santykių su Kinija sugadinimą. Abu atvejai atnešė Lietuvos verslui milžiniškus nuostolius. Valdžia tarsi nauja, bet bukagalviški sprendimai tęsiasi! Ir niekas nenori pripažinti, kad pridarė akivaizdžių klaidų.

Kai politikoje ištisus metus vyksta tokie niekingi spektakliai, Lietuvai svarbūs klausimai niekam nerūpi - nei prezidentui, nei Seimui, nei Vyriausybei. O jų begalės: gimstamumo skatinimas, perteklinio gynybos biudžeto karpymas, skurdo mažinimas, migrantų iš trečiųjų šalių srautų užkardymas, elementarus mokyklų aprūpinimas vadovėliais ir t.t.

Valstybei gyvybiškai svarbūs reikalai visiems „dzin". O per rinkimus deklaravo, kad „dirbs Lietuvos labui". Nesulauksit! Vargas tau Jeruzale, atsiprašau, Lietuva, nes neatsiranda tikri lyderiai, kuriems iš tiesų rūpi Tautos likimas.