Gal ir nederėtų rašyti apie restoranus tokiu metu, bet, nepykite, vis tiek parašysiu. Apie tai, kad dabar svarbiausia paimti pinigus, o aptarnavimo kokybę palikti kažkur giliai lankose.
Su žmona turėjome sukaktį, nusprendėme apsilankyti restorane sostinėje šalia Rotušės.
Restoranas save pristato kaip labai puikų, ir kainos čia tikrai proginės.
Na, bet yra proga. Kartą per metus galima. Ir ką jūs sau galvojate, ateinam, sakome, rezervuotas staliukas, padavėjas, aha, taip...
Pasodina kampe, kur skersvėjis. Na, vietos nedaug, ką darysi...
Padavėjai su džinsais ir megztinukais, kiekvienas apsirengęs kaip nori, jei neprieitų, net nesuprastum, kad padavėjas. Pasijaučiau kaip picerijoje ar kebabinėje.
Užsisakius patiekalus prasidėjo „to neturime", „to irgi neturime".
Vargais negalais kažką turėjo. Na, maistas buvo gana skanus, nieko nepasakysi.
Kainos neminėsiu, nes nenoriu piktinti žmonių.
Bet žinutė tokia, jei jau plėšiate didžiules kainas, vadinasi, ne tik maistas turi būti skanus, žmonės ateina ne tik skrandžius prisikimšti, bet ir dėl smalsumo, žinių, kaip turi atrodyti profesionalus aptarnavimas.
Deja, iki jo išgirtajame restorane buvo toli kaip iki mėnulio...