Dėl ko ginamos šalys, jei jos - visiems?

Kodėl keliaujame po kitus kraštus? Nes ten - kitoks kraštovaizdis, kitas klimatas, kitokia kultūra, kitoks maistas, kitokie žmonės.

Neatrastų vietų pažinimas mus praturtina: galbūt iš naujo įsivertiname, kaip gerai gyventi Lietuvoje, o gal susimąstome, kad aplankytos šalies gyventojams geresnis gyvenimas.

Įsivaizduokite, kad vieną dieną pasaulis taptų vienodas. Lyg viena didelė šalis, su tuo pačiu kraštovaizdžiu, tais pačiais žmonėmis.

Kaip mes gyventume? Būtų labai neįdomu ir nesaugu. Nes nebūtų sienų, būtų milijardai gyventojų, o kas tame pasaulyje-šalyje prižiūrėtų tvarką?

Pafilosofavome ir užtenka.

Džiaukimės, kad pasaulis turi šalis, šalys turi sienas, čia užtikrinamas žmonių saugumas ir kasdienis gyvenimas - nuo infrastruktūros iki sveikatos sistemos ar švietimo.

Žinoma, atsiras tokių, kurie labai ginčysis dėl to... Bet gyvename taip, kaip gyvename.

Piliečiai savo šalyje turi pareigas ir atsakomybes, dirba valstybės naudai, moka mokesčius, gerbia ir myli savo kraštą.

Bet kažkodėl matome vis daugiau iniciatyvų neigti savo istoriją, poetus, rašytojus, griauti paminklus, jaunų piliečių sąmonėse trinti istorinę atmintį.

Dabar baisus skandalas, kad kažkas viešai deklaravo - „Lietuva lietuviams".

Klausimas, ar mes šiuose žodžiuose norime įžvelgti kažką blogo? Jei norėsite, įžvelgsite. Pasakykite, kas blogai: Švedija - švedams, Lenkija - lenkams, Estija - estams ir taip toliau.

Ar mes ruošiamės neigti faktą, kad yra šalys su sienomis ir savais piliečiais, kurie čia gimė ir auga, puoselėja savo protėvių žemę, kurie - pasikartosiu - turi pilietines pareigas ir atsakomybes.

Niekas netrukdo kitų šalių piliečiams pažinti Lietuvą. Kaip ir mes pažįstame kitas šalis.

Kodėl tie rėkautojai, kad Lietuva - visiems, nesusimąsto, kodėl užpultos šalys gina savo teritoriją ir žmones, aukoja gyvybes.

Jeigu jau šalis - visiems, tai kam tada ją ginti? Tai gal nesvarbu, kokie žmonės ten gyvens?

Va čia ir atsakymas - kad svarbu. Kad svarbu ryšys su savo žeme, savo kraštu, savo žmonėmis.

Pasižiūrėkite, kas darosi su Vakarų Europa, pabandykite suskaičiuoti, kiek liko tų tikrų europiečių ir nustebsite.

Nereikia nei karo, jeigu tų pačių europiečių gimstamumas drastiškai sumažės, jeigu kitų šalių kultūrų puoselėjimas taps svarbesnis ir masiškesnis, viskas.

Nebeliks savų žmonių, savų tradicijų ir savos šalies. Tiesiog joje jau gyvens kiti žmonės. Ir nereikės nei karo.

Ir čia ne apie netoleranciją, ne apie rasizmą ir ne apie seksizmą.

Ir tegu nutyla tie, kurie kiekviename pasakyme ieško „kažko blogo".