1 nuotr.Jei kas nors paklaustų, kaip šiandien dirba darželio auklėtojos, pasakyčiau, kad aš jas šiek tiek užjaučiu.
Sunkesnis darbas tapo dėl įtraukties, kai darželyje mokosi ir vadinamieji ypatingi vaikai. Kad ir kiek sakoma, kad dirba specialistai, vis tiek veikia žmogiškasis faktorius, žmonės pavargsta, tiek vaikai, tiek auklėtojos, tiek padėjėjos...
Kitas dalykas - tėvų reikalavimai. Neretas tėtis ar mama nori, kad darželyje vaikas išmoktų visko 100 proc.
Jei neišmokytas namie „ant puoduko", būtinai turi darželyje būti išmokytas. Ir labai greitai. Jei nemoka gražiai naudotis stalo įrankiais, tai darželyje būtinai turi išmokti. Ir greitai.
O kur dar sportas, pasirodymai, dailė, muzika, šokiai. Vaikas, išleistas į darželį, turi būti puikus, viską mokantis. Reikalavimai auklėtojoms/auklėtojams, būna, siekia mėnulį.
Aš jau nekalbu apie tokias smulkmenas, kaip „auklėtoja, dukra pametė gražią gumelę plaukams", „šiandien mano vaikas grįžo namo atvirkščiai apsirengęs marškinėlius" ir pan.
Tai tie marškinėliai tokie yra savarankiškumo atspindys. Auklėtojos moko vaikus pačius rengtis.
Įsivaizduokite, reikia suruošti 16 vaikų į lauką, per kiek laiko kelios auklėtojos aprengs visus vaikus? Kol aprengs visus, kiti sušils belaukdami patalpose.
Žinoma, per šventes auklėtojos apdovanojamos tėvų. Bet nereikia pamiršti ir gero žodžio pasakyti. Tai labai daug reiškia. Nes reikalaujantys žvilgsniai ir minos neprideda motyvacijos, o tik nuovargio.
Sakysite, nenorite, nedirbkite, atsiras kitų. Galbūt šiandien, rytoj atsiras, o vėliau gali tekti samdytis dirbtinį intelektą.
Juokas juokais. Geras žodis gydo.
