Zigmas VAIŠVILA: „Viskas bus gerai" (Ziedonio Čeverso atminimui)

Susipažinome 1992 m. balandyje Vilniuje, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos vidaus reikalų ministerijoms pasirašant sutartis dėl teisinio bendradarbiavimo. Tapome draugais. Ziedonio šypsena ir ramybė buvo tvirta atrama su juo bendravusiems.

Darbininkas, kūno kultūros instituto auklėtinis, dziudo Rygos čempionas, treneris, komjaunimo deleguotas į vidaus reikalų sistemą, tapęs Latvijos tautos fronto nariu ir įtikinęs vadovybę depolitizuoti pirmąją miliciją Tarybų Sąjungoje.

1991-1992 metais dirbo vidaus reikalų ministru Ivaro Godmanio Vyriausybėje. Apdovanotas Trijų žvaigždžių ordino auksiniu garbės ženklu. 1991 m. sausyje ir Rygoje buvo barikados, žuvo 8 Latvijos žmonės, jėga buvo užimta ir vidaus reikalų ministerija. Barikados Rygoje buvo ir rugpjūčio pučo Maskvoje metu.

1992 m. pavasarį Rusija sustabdė naftos tiekimą į „Mažeikių naftą" pagal tarpvalstybinę sutartį. Prasidėjo komerciniai naftos tiekimai. Kaip Ministro Pirmininko pavaduotojas, atsakingas ir už energetiką, susisiekiau su Z.Čeversu.

Per mėnesį Lietuvos ir Latvijos Vyriausybės drauge su „Mažeikių nafta" paruošėme naftos tiekimo alternatyvą - į Mažeikius iš Ventspilio uosto per Biržų naftotiekį. Po mano derybų su Rusijos Vyriausybe valstybiniai naftos tiekimai buvo atnaujinti.

Vėliau matėme Lietuvos valdžių deklaracijas apie bendradarbiavimą su Latvija, tačiau nesimatė darbų. Net narystei Europos Sąjungoje privaloma 1999 m. Lietuvos ir Latvijos jūrų sienų sutartis neratifikuota.

Matėme ir Lietuvos šunybes Latvijai. Snoro banko dukterinis bankas Latvijoje Krajbanka bankrutavo, nes Lietuvos valdžia, pradėjusi Snoro banko bankroto aferą, neteikė Latvijai paaiškinimų ir informacijos, kas vyksta.

O pagal Latvijos įstatymus už Latvijoje registruoto dukterinio banko įsipareigojimus bankroto atveju atsako motininio banko savininkai. Prieš pat nežinion patekusio Krajbanka bankroto iškėlimą Snoro banko savininku ir teisiškai atsakingu už Krajbanko bankrotą tapo Lietuvos valstybė, vadovaujama Dalios Grybauskaitės.

Z.Čeverso vadovaujama Demokratinė partija „Šeimininkas" 1995 metais laimėjo 18 iš 100 vietų Latvijos Saeimoje ir suformavo Nacionalinio susitaikymo bloką. Z.Čeversas buvo pasiūlytas Ministru Pirmininku. Balsavimas: 50 prieš 50. Pakartotiniame balsavime - 49 balsai už jį. Vyriausybės vadovu tapo nepartinis Andris Škelė, Ziedonis Čevers - jo pavaduotoju, kuris kitais metais atsistatydino, nesutikęs su skandalinga A. Škelės veikla.

1997 - 1998 metais Z.Čevers buvo vidaus reikalų ministru Guntaro Krasto Vyriausybėje. Kituose rinkimuose partija „Šeimininkas" nepateko į Saeimą, Z.Čevers atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų.

2002 metais, t. y. prieš Latvijos stojimą į Europos Sąjungą, Z. Čevers įkūrė Latvijos laisvės partiją (nepainiokime su priešingos paskirties lietuviška „laisvės" klone). Latvijos Saeimos rinkimuose VRK neregistravo šios partijos sąrašo dėl jos rinkiminių videoklipų, kuriuos rodyti atsisakė ne tik LRT, bet ir komercinės TV. Juose - nuotaikingi būsimos Latvijos narystės Europos Sąjungoje vaizdai.

Pvz. Briuselio kontrolierius Rygos turguje draudžia pardavinėti nestandartinius agurkus. Labiausiai linksniuojamas klipas - apie Garbės sargybos pasikeitimą prie Laisvės paminklo Rygoje - budėjusius Latvijos karius pasitinka tautiniais rūbais apsirengusios šviesiaplaukės ilgakasės latvaitės. Vienas šių karių - negras.

Z.Čeversui dėl jų buvo iškelta baudžiamoji byla, kurią po jos nutraukimo net septynis kartus vis atnaujindavo! Paskutinį kartą atnaujinus, pasirinktas vienos tautybės advokatas išsiaiškino, kad šis vėjas Latvijoje pučia iš Briuselio. Ziedonis už šį bandymą sumokėjo sveikata, pasitraukė iš politikos ir viešo gyvenimo.

Vienas Latvijos tautos fronto steigėjų, 1989 m. išrinktas TSRS liaudies deputatu, poetas ir žurnalistas Viktors Avotiņš 2018 metais prakalbino Ziedonį Čeversą, kurio mintys vis dar aktualios: „Manau, kad mūsų nenoras išgirsti vieniems kitus, taip pat ir žiniasklaidos nenoras išgirsti žmones, yra mūsų laikų paradoksas. Žurnalistai neateina sužinoti politikų ar teismų sistemos atstovų nuomonės. Jie ateina užduoti klausimų. Ir laukia atsakymo tik tam, kad galėtų užduoti kitą klausimą."

Lietuvos „kultūrininkų" sukeltas „triukšmas" - to pavyzdys. Tuo susirūpinusiam Gabrieliui Landsbergiui priminsiu, kad po 2020 m. Seimo rinkimų Lino Kojalos vadovaujamas Rytų Europos studijų centras (2024 m. pervadintas Geopolitikos ir saugumo studijų centru) įsteigė vienos darbuotojos „Paramos demokratijai fondą", kuriam G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija iškart skyrė 287410 Eur, paskirstytus „reikiamiems" projektams.

Vienas jų - 45000 Eur buvusio Konstitucinio Teismo Pirmininko Dainiaus Žalimo tik įsteigtai vieno darbuotojo VšĮ „Teisės ir demokratijos centrui". Baltarusijos demokratijos gynimui. Pridūrus JAV valstybės departamento 100000 Eur, D.Žalimas, aprengtas lietuviškos Laisvės partijos rinkimų lėšomis pirktu kostiumu, jau galėjo „atstovauti" Lietuvą Europarlamente. Tad negalima leisti „nekultūringiems" skirstyti „kultūringai" įsisavinamas valstybės lėšas.

Z. Čeverso mintys apie mūsų užvaldymą: „Mes puikiai žinome, kad žmonės yra valdomi. Minios efektas egzistuoja. Taip pat moksliškai įrodyta, koks procentas žmonių yra valdomas, kokiose situacijose, kokiomis aplinkybėmis... Ar jis veikia? Žinoma! Mes jo neišvengsime. Bet jei Saeimoje turime žmonių, kuriems įtakos turės minia, tai baisu gyventi šalyje, vadinamoje Latvija. Nes miniai galima mokėti, minią galima specialiai kurstyti... vienašališkai nukreipti. Iki masinių riaušių... Ir tada man, kaip piliečiui, labai svarbu, ar Saeimoje yra žmonių, kurie gali priimti sprendimą ekstremaliose situacijose ir prisiimti atsakomybę. Tačiau su giliu apgailestavimu turiu pasakyti: su kiekvienais metais, kiekvienu mėnesiu, kiekviena diena tokių žmonių vis mažiau. Ir tai, atsiprašau, mane neramina. Nes tai yra atsakomybė. Čia, tokiu momentu, man nesvarbu - patinka man šis politikas ar ne, kokia jo šukuosena, kokia jo pavardė... Man svarbu, kad jis galėtų priimti sprendimą. Ir prisiimti visą atsakomybę už šį sprendimą. Nes tai yra vėliava, kuria galima sekti. Saeimoje tokių vėliavų nėra, ir vyriausybėje tokių vėliavų nėra."

O ar kitaip yra Lietuvoje? Šiandieninės karo isterijos klausimu ir Lietuvos Seimas vieningas, nes tai yra mus užvaldžiusio „elito" ir jų samdinių išlikimo klausimas. Kol kas mūsų valdymui jiems pakanka isterijos ir teisinės sistemos persekiojimų.

Tačiau kas garantuos, kad jie drauge su kitais beviltiškais ir dėl negalėjimo kitaip elgtis skęstančiais Vakarų „elito" vadovais nesugalvos tikrai kariauti? Kad ne MES, bet JIE IŠLIKTŲ. Manydami, kad Rusija nepanaudos branduolinio ginklo.

Kodėl prie Baltarusijos ir Rusijos norima dislokuoti ne gynybos priemones, o puolamuosius dronus ir kitą ginkluotę? Kodėl Lietuvos policijoje 1500 laisvų etatų?

Ir išvis - kodėl KARAS, bet ne TAIKA? Joks sveiko proto laisvas žmogus nebus už karą. Todėl neapsimeskime, kad dėl karo yra tik vienas kaltininkas. Kur oficiali Lietuvos reakcija į Angelos Merkel kaltinimus Lenkijai ir Baltijos šalims dėl nesusitarimo su Rusija 2021 metais, ko pasėkoje, anot jos, 2022 metais prasidėjo karas Ukrainoje?

2014 metų Ukrainos perversmo įvykiuose Dalios Grybauskaitės indėlis ženklus. O kur Gitano Nausėdos, 2021 metais buvusio Lietuvos Prezidentu, atsakas? Tyla reiškia sutikimą. Ar G.Nausėdai šiandien svarbiau jo nauda?

Š. m. spalio 11 d. LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė" didelis savimyla, už politinę korupciją teistos Lietuvos liberalų sąjungos narys Arūnas Gelūnas leptelėjo, kad Gitanas Nausėda jam siūlė būti kultūros ministru.

Tiesioginis patvirtinimas, kad G. Nausėda nuolat ir šiurkščiai pažeidžia savo priesaiką Tautai - į Vyriausybes bruka savo pasirinktus ministrus, o Ingą Ruginienę pavertė visiška paklode. Kodėl šiam Konstitucijos laužytojui Seime nepradedama apkalta? Kodėl toleruotas šios teistos partijos vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen buvimas Seimo Pirmininke?

O „gynyboje", matyt, vadovausimės Rusijos valstybės paslapties D.Grybauskaitės nuomone („mes kalbame apie milijardus Europoje, diskusijas dėl pirkimų: ką pirkti, ką gaminti. Vėlgi, kalbame apie labai brangią įrangą, kuri galbūt bus gera atgrasymo priemonė, bet ne kovoti").

Mano nuomone, ši „gynyba" - visų pirma, tai planas „elitui" darytis „babkes". Kaip supurtyti užkietėjusius „delfių" ir „lrt" skaitytojus, žiūrovus, svaigstančius būsima pergale prieš didžiausią branduolinę valstybę ir įtikintus, kad 140 mln. gyventojų turinti Rusija užkariaus bent 4 kartus daugiau gyventojų turinčią Europą?

LRT nevykdo įstatymu jai privalomos veiklos - eteryje diskutuoti ir girdėti skirtingas nuomones. Šis „elitas" nesutiks ir su JAV valdžios nuomone dėl imigracijos į Europą ir nedemokratinių rinkimų, valdomos žiniasklaidos. Nes drauge su valdoma teisėsauga - tai jų išlikimo valdžioje įrankiai (negi Ignas Vėgėlė nesupranta, kas pasinaudos jo siūlymu dėl baudžiamosios atsakomybės už viešai paskelbtą „neapykantos" kalbą?).

O kaip vertinti Ukrainos lūkesčius gauti iš JAV (be abejo, už europietiškas lėšas) sparnuotųjų raketų „Tomahawk"? Tik kaip siekį eskaluoti karą. Šios raketos senokos, jų trūksta pačioms JAV, tačiau jos gali skrieti iki 3000 km ir gabenti branduolinį ginklą. 2022 m. Rusija karinę intervenciją į Ukrainą pradėjo dėl 700 km atstumo, kurio ji reikalavo dėl apsiginimo nuo NATO raketų.

Naivu ir neatsakinga manyti, kad Rusija nesureaguos į „Tomahawk" tiekimą. Juk 1962 metų Karibų krizė prasidėjo ne nuo TSRS raketų dislokavimo Kuboje, o nuo JAV branduolinio ginklo dislokavimo Turkijoje.

Š. m. spalio 7 d. įsigaliojo Rusijos su Venesuela, Kuba ir Togu sudarytos karinės pagalbos sutartys. Nobelio taikos premijos skyrimas Venesuelos opozicijos vadovei Marijai Mačado - subtilus Donaldo Trampo trolinimas, bet vargu ar stabilizuos padėtį tarp Venesuelos ir JAV.

Juk D.Trampas - ne Vytautas Landsbergis, kuris po Nobelio taikos premijos skyrimo Michailui Gorbačiovui (suprantama Vokietijų suvienijimo 1990 metais svarba) po kruvinųjų 1991 metų sausio įvykių Vilniuje džiaugiasi Lietuvos Tautai jos Aukščiausiosios Tarybos asmenyje skirta alternatyvia Norvegijos Tautos taikos premija.

Manau, kad š. m. Nobelio taikos premijos skyrimas ne D.Trampui dar labiau atitolins JAV nuo Europos.

Ar karo kurstytojai pagalvoja, kad Ukrainoje, anot Marko Rubio, JAV su Rusija vykdomame proksi kare žuvusių ir dingusių Ukrainos karių skaičius, pagal nutekintus Ukrainos generalinio štabo duomenis, anot Vakarų žiniasklaidos, jau 1,7 mln.?

2026 m. vasario 5 d. baigiasi paskutinė galiojanti JAV ir Rusijos strateginės ginkluotės ribojimo sutartis START III. Ši „Priemonių dėl tolesnio strateginių puolamųjų ginklų mažinimo ir apribojimo" sutartis pasirašyta 2010 m. balandžio 8 d. Prahoje, o po ratifikavimo įsigaliojo 2011 m. vasario 5 d. Lietuvos Prezidentė ir Rusijos valstybės paslaptis D.Grybauskaitė atsisakė JAV Prezidento Barako Obamos kvietimo Prahoje pagerbti šios sutarties pasirašymą.

Nors joje numatyta perpus sumažinti strateginių branduolinių raketų paleidimo įrenginių skaičių, sukurti naują inspektavimo ir patikros režimą. 2023 m. vasario 21 d. Rusija sustabdė savo dalyvavimą START III sutartyje, bet nepasitraukė iš jos ir paskelbė, kad laikysis sutartyje nustatytų apribojimų, o dabar pasiūlė metams pratęsti įsipareigojimų pagal ją laikymąsi. JAV tyli.

Ar Lietuvai naudingi branduolinės ginkluotės kontrolė ir mažinimas? Kokia mūsų „gynybos" nepakeičiamos specialistės Dovilės Šakalienės ir Gitano Nausėdos nuomonė?

Nes START III riboja sutarties šalių dislokuotų strateginių branduolinių galvučių skaičių iki 1550, t. y. beveik dviem trečdaliais mažiau nei pradinėje START sutartyje, 10% mažiau nei 2002 m. Maskvos sutartyje nustatyta dislokuotų strateginių galvučių riba.

Deja, ir Rusija, ir JAV turi daug daugiau branduolinių galvučių. Sutartis apriboja ir dislokuotų bei nedislokuotų tarpžemyninių balistinių raketų paleidimo įrenginių, povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų paleidimo įrenginių ir sunkiųjų bombonešių, aprūpintų branduoline ginkluote, skaičių iki 800.

Sunkiųjų bombonešių, aprūpintų branduoline ginkluote, skaičius ribojamas iki 700. Sutartis leidžia palydovinį ir nuotolinį stebėjimą, kasmet 18 apribojimų patikrinimų dislokavimo vietose.

Na ir klausimas sergantiems Ukraina. Ar jūs klausėte ukrainiečių nuomonės, ar jie nori kariauti?

Apie kokią pokarinę Ukrainą svarsto „elitas", nepabaigus karo? O kokia to karo baigtis siūloma?

Labai norisi tikėti Ziedonio Čeverso "viss būs labi", tačiau apie tai nespėjau su juo pakalbėti.