Zigmas VAIŠVILA: Velykų dovana mūsų saugumui. Kodėl jos nepriimame?

Apie „Belaruskalij" išnuomavimą JAV viešai kalba ir Baltarusija. JAV pasakė Lietuvai, kad šias trąšas nori įsigyti per Lietuvą. Dabar jos vežamos per Rusiją.

JAV panaikino ir sankcijas Baltarusijos trąšų įmonėms, „Belinvestbank", Plėtros bankui, Finansų ministerijai.

Kodėl nenorime šios dovanos, Lietuvai svarbios ne tik finansiškai, bet ir mūsų saugumui?

Lietuva ne tik vėl gautų pajamas, bet ir JAV saugumo garantijas, jei šį JAV Vyriausybės strateginį verslą saugotų JAV kariai.

Ar Vladimiro Putino vadovaujama Rusija kėsintųsi į Donaldo Trampo vadovaujamų JAV verslo interesus Lietuvoje? Bent metus kitus.

Gal nereiktų švaistytis milijardais už šiuolaikiniame kare jau beprasmius tankus ir šarvuočius, tariamą poligoną Kapčiamiestyje?

Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei apsisprendus, 2022 m. vasario 1 d. Vyriausybė nutraukė su Rusijos „Uralkalij" ir „Eurochim" (19 proc. kalio trąšų rinkos) konkuruojančios „Belaruskalij" trąšų tranzitą per Lietuvą - „Lietuvos geležinkelių" ir „Belaruskalij" sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Šiuos 100 mln. eurų dydžio „Lietuvos geležinkelių" („LTG Cargo") metinius nuostolius pradėjo kompensuoti Lietuvos valstybė.

Kalio trąšas Klaipėdos uoste krovęs „Birių krovinių terminalas" per metus gaudavo 95 mln. eurų pajamų, pervežimus vykdęs „Gargždų geležinkelis" - 15,4 mln. eurų.

Baltarusija dėl šio tranzito elektrifikavo geležinkelį iki Lietuvos.

27 metus Lietuvos nacionaliniam saugumui 11 mln. tonų šių trąšų per metus nebuvo grėsmė.

Vyriausybė atsisakė pateikti informaciją signatarui Z. Vaišvilai apie šią „grėsmę". Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis 2021 m. gruodžio 22 d. atsakymu Z. Vaišvilai patvirtino, kad JAV sankcijos Baltarusijai nėra privalomos Lietuvai ir Europos Sąjungai.

Todėl „Lietuvos geležinkeliai" nuo 2021 m. gruodžio 8 d. dėl JAV sankcijų Baltarusijai nesustabdė „Belaruskalij" trąšų tranzito per Lietuvą, nes 2021 m. gruodžio 3 d. JAV Vyriausybė įmonei „Beloruskaja kalijnaja kompanija" išdavė naują licenciją, galiojusią iki 2022 m. balandžio 1 d.

JAV įmonės pardavinėjo baltarusiškas trąšas JAV, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Vidurio Rytų rinkose, o dabar jau vėl siūlo jas pirkėjams. Klaipėdos uoste jas krovė į JAV įmonių transatlantinius laivus.

Lietuvos Vyriausybė buvo gavusi ir Europos Komisijos paklausimą, kodėl nori nutraukti Baltarusijos kalio trąšų tranzitą?

Ir dabartinė Lietuvos valdžia težino žodį „sankcijos" Baltarusijai. Lietuvos ir ES sankcijos.

Būtų gerai, jei Lietuvos valdžia atsakytų į keletą klausimų:

1. Kodėl Ukrainoje kariaujančios Rusijos prekių tranzitas geležinkeliu ir dujų vamzdžiu į Kaliningrado sritį vykdomas, o nekariaujančios Baltarusijos prekių tranzitas per Lietuvą - ne?

2. Kodėl užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ES sankcijas „Belaruskalij" dėl draudimo šias trąšas parduoti, importuoti ir perduoti interpretuoja kaip jų tranzito draudimą per ES šalis?

3. Kodėl kalio trąšų tranzito atveju Lietuvos ratifikuotos tarptautinės konvencijos ir sutartys „tapo" žemesnio lygio teisės aktais, nei nacionaliniai teisės aktai?

4. Kodėl Lietuvos besikeičiančios valdžios nori palikti „Belaruskalij" trąšų tranzitą Rusijos, kariaujančios prieš Ukrainą, rankose?

5. Kodėl Ukrainos dronai puolė Leningrado srityje esančius Rusijos naftos ir dujų terminalus, bet nepuolė trąšų terminalų?

6. Kodėl Lietuva perka kalio trąšas ne iš Baltarusijos, iš Maroko, nors šios yra su radioaktyviomis priemaišomis? Ačiū atsiuntusiems man tai patvirtinančius sertifikatus.

JAV Vyriausybė skuba perimti baltarusiškų kalio trąšų prekybą, nesibaigė pavasarinis jų poreikis.

Ar Lietuvos Vyriausybė, kaip ir 2022 metais nutraukdama „Belaruskalij" trąšų tranzitą per Lietuvą, ir toliau veikia, kaip Rusijos talkininkė?

Už kokį atlygį?

Nes yra už ką - 11 mln. tonų šių trąšų per metus srauto perėmimas sudarė sąlygas Rusijai diktuoti kitoms šalims politinius ir ekonominius reikalavimus.

Kitos kalio trąšas eksportuojančios šalys (Kanada, Jordanija, Izraelis) neturi galimybių greitai pakeisti šį kalio trąšų eksportą. „Belaruskalij" (apie 16500 darbuotojų) produkcija tiekta į daugiau nei 100 šalių - apie 21 proc. šios deficitinės rinkos.

Kalio trąšų šachtos statyba trunka. Pvz., Petrikovskio šachta Baltarusijoje įrengta per 8 metus už 1,6 mlrd. USD, iš jos kasmet išgaunama tik 1,5 mln. tonų trąšų.

Jei dujų ir naftos alternatyvos pasaulyje yra nemažai (ir ši dabar sustojo dėl karo prieš Iraną), tai kalio trąšoms alternatyvos nėra.

Tai ne paaiškinimai teismui („Belaruskalij" 11,8 mlrd. eurų ieškinį prieš Lietuvos Vyriausybę ir šių trąšų pervežėjų 15 mlrd. ieškinį nagrinėja arbitražo teismai, o mes „ramūs" dėl jų, kaip belgai).

Tačiau ar galėjo Lietuva vienašališkai nutraukti baltarusiškų prekių tranzitą, nes Sutarties dėl ES veikimo 26 str. draudžia vienašališkus ribojimus laisvam prekių judėjimui ES viduje, taip pat ir iš trečiųjų šalių.

Direktyva (ES) Nr.2015/1535 draudžia ES valstybėms narėms įvesti techninius ribojimus laisvam prekių judėjimui be išankstinės Europos Komisijos ir valstybių narių kontrolės.

Lietuva dėl tokio suderinimo privalėjo kreiptis į EK, po kurio būtų aktyvuota procedūra, trunkanti 2 - 6 mėnesius, per kuriuos bet kuri ES valstybė narė galėjo pateikti prieštaravimus, į kuriuos privalu atsižvelgti.

Dėl baltarusiškų trąšų tranzito stabdymo Lietuvos Vyriausybė privalėjo aktyvuoti ir tiesioginių užsienio investicijų patikros procedūrą (Reglamentas Nr. 2019/452), informavusi EK apie numatomų ribojimų poveikį „Birių krovinių terminalo" Klaipėdos uoste veiklai, po kurios EK ir valstybės narės turėjo įvertinti galimą Lietuvos numatomų priemonių poveikį ES interesams.

Reglamentas (EB) Nr. 2271/96 ir EK reglamentas (ES) Nr.2018/1100 pripažįsta, jog sankcijų eksteritoriniu taikymu pažeidžiama tarptautinė teisė.

Tad ar galėjo Lietuvos Vyriausybė nutraukti šį tranzitą?

Vėlesnis ES ir Lietuvos sankcijų atsiradimas neturės įtakos arbitražo teismų sprendimams.

Kodėl neatnaujinti šio tranzito, sudarant taikos susitarimą arbitraže? Šiais neramiais laikais visiems reikia išgyventi. O ne bylinėtis.

O jei bylinėtis, tai kaip Lietuva ginsis nuo tarptautinių įsipareigojimų pagal Lietuvos ratifikuotą 1994 m. JTO Jūrų teisės konvenciją, pagal kurią tranzitas yra procedūra, kurią reglamentuoja daug tarptautinių susitarimų, kurie nustato, jog tranzitas negali būti uždraustas arba apribotas (išskyrus nedidelį kiekį išimčių)?

Šios Konvencijos 125 straipsnis nustato tranzito laisvę neturinčioms prieigos prie jūros valstybėms.

Įgyvendinant šią Konvenciją, 2001 m. Lietuvos ir Baltarusijos Vyriausybės pasirašė Susitarimą dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito, naudojantis Lietuvos Respublikos uostais ir kita transporto infrastruktūra, sąlygų.

Susitarimas ratifikuotas.

Pagal jį Šalys padeda įgyvendinti tranzito laisvės principą ir susilaiko nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti tarptautinių transporto ryšių plėtrai.

Lietuva neturėjo teisės vienašališkai nutraukti tranzitą, o esant grėsmei saugumui, galėjo tik imtis priemonių siekiant pervežimų kontrolės.

Gitanas Nausėda prieš Kalėdas teigė sulaukęs Lenkijos ir Latvijos vadovų patikinimo, kad dėl baltarusiškų trąšų eksporto laikysis tokios pačios pozicijos kaip Lietuva.

Girdėjome ir pasakėlę, kad Kapčiamiesčio poligono statybos klausimas suderintas su Lenkija...

Inga Ruginienė paaiškino, kad JAV neprašė atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą.

Tačiau net Delfi.lt paskelbė Dž.Koelo siūlomą Velykų dovaną: „Kalio trąšos iš Baltarusijos turėtų keliauti per Lietuvą..."

Ką norime apgauti?

Apgavome Kiniją ar apsigavome dėl Taivanio?

www.lrt.lt paskelbė Vyčio Jurkonio nuomonę, kad „Belaruskalij" trąšas reikia perorientuoti į Ukrainos Odesos uostą...

Ar šiam VU TSPMI dėstytojui atlyginimą moka Lietuva ar Ukraina?

Kalio trąšų tranzitas yra tiesiogiai susijęs ir su „Belaruskalij" pretenzijomis Lietuvai.

Hagos Nuolatinis arbitražo teismas pranešė, kad 2024 metų gruodyje „Belaruskalij" pateiktu ieškiniu iš Lietuvos dėl sustabdyto tranzito siekia prisiteisti 11,8 mlrd. eurų nuostolius. Lietuvos Vyriausybė teisiniam atstovavimui šioje byloje jau skyrė per 1 mln. eurų.

Ar tai smulkmenos?..

Kol dar nesibaigė Velykos, Lietuvos valdžią kviečiu pamąstyti apie atsakomybę dėl Lietuvos žmonių likimo.

Ir nepasakoti pasakų apie oro balionus, nebijoti susitikti su Baltarusijos valdžia.

Ir kodėl Lietuvos valdžia taip bijo ne valdžios inicijuotų referendumų Lietuvoje?

Konstituciniu referendumo įstatymu nustatyta, kad net surinkus 300 tūkst. piliečių parašų, Seimas gali mėnesį svarstyti dėl referendumo datos paskelbimo, kurią paskelbti gali net dar po 12 mėnesių!

Ponios ir ponai valdžioje, nebijokite Lietuvos žmonių!

Šveicarijos valdžia sutiko su piliečių iniciatyva ir pateikė savo variantą, kurį 2026 m. kovo 8 d. referendume įtikinamai priėmė Tauta, į Šveicarijos Konstitucijos 99 straipsnį įrašant: „Šveicarijos frankas yra nacionalinė valiuta, o Šveicarijos nacionalinis bankas turi užtikrinti grynųjų pinigų (banknotų ir monetų) tiekimą."

Todėl G.Nausėdą, I.Ruginienę, K.Budrį kviečiu pažiūrėti 2026 m. balandžio 1 d. LRT televizijos laidą (www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000696120/speciali-laida-referendumo-iniciatyvai-pristatyti) dėl piliečių referendumo iniciatyvos dėl Konstitucijos 23 straipsnio pakeitimo, kad išsaugoti teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Jei nepatiks laida, informacijos apie šią iniciatyvą ieškokite www.k23.lt.

Pasirašyti už iniciatyvos parėmimą galite www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124, paremti ją iki 70 eurų - mokėjimu į sąskaitą LT517189900619724694.

Ramių Švenčių ir ramaus pamąstymo.