Zigmas VAIŠVILA: Pasitarkime. Tačiau be Vytauto Landsbergio

Jis puikiai savanaudiškai išnaudojo pasitikėjimą juo. Sąjūdiečių, o tuo pačiu ir Lietuvos žmonių pasitikėjimą Sąjūdžiu, renkant deputatus į Dvyliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą.

1990 m. kovo 11 d. renkant šio paskutinio aukščiausio okupacinio Tarybų Lietuvos valdžios organo Pirmininką, t.y. renkantis tarp Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio programos (nepriklausomos valstybės atkūrimo) ir Lietuvos komunistų partijos programos (padaryti tai kažkada vėliau), Sąjūdžio deputatai sutarėme nekonkuruoti tarpusavyje ir į šios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkus siūlyti V.Landsbergį.

Svarbu buvo laimėti šiuos rinkimus.

Susitarimo laikėsi kandidatais į šias pareigas Vidmantės Jasukaitytės ir Valerijono Šadreikos pasiūlytas Romualdas Ozolas ir Kazimiero Antanavičiaus bei Sauliaus Pečeliūno pasiūlytas Kazimieras Motieka, atsisakę dalyvauti Pirmininko rinkimuose.

V.Landsbergis, Sąjūdžio deputatams pasižadėjęs po jo išrinkimo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku pavaduotoju pasirinkti R.Ozolą, žodžio netesėjo - pavaduotoju pasiūlė Algirdą Brazauską, o šiam atsisakius - K.Motieką ir kaunietį Česlovą Vytautą Stankevičių.

Tik daug metų kai kas iš deputatų kauniečių man atskleidė tuo metu solidarios Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupės reikalavimus V.Landsbergiui, apie kuriuos kiti Sąjūdžio deputatai tuo metu nežinojome: Č.V.Stankevičius - Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai - kauniečiai. Antraip kauniečiai balsuos už A.Brazauską.

Jau matau komentarus: „Tai kodėl tokio V.Landsbergio iškart nepakeitėte?"

Lengva pasakyti.

O kaip tai padaryti?

Tuo metu viešojoje erdvėje vyko arši agitacija už A.Brazauską, buvo surinkta per 100 tūkst. parašų dėl jo rinkimo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku. Ir staiga po V Landsbergio išrinkimo bei Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. aktų paskelbimo būtume pasakę, kad reikia pradėti mūsų pasiūlyto Pirmininko atšaukimą!?

Tuo pat metu iš Maskvos jau aidinti grasinimams mums ir reikalavimams atšaukti Nepriklausomybės atkūrimo Aktą.

V.Landsbergiui paskelbus, kad kuriamas naujas, t.y. „tikras" Sąjūdis, kad būtini pirmalaikiai Seimo rinkimai, o kultūrininkais apsiskelbusieji prabilo apie partijos kūrimą (manau, dar vienos vienkartinės Tėvynės Sąjungos satelitinės partijos, kaip A.Valinsko suburtos „Tautos prisikėlimo partijos" ar „Laisvės" partijos), būtina priminti V.Landsbergio įsipareigojimus, renkant Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, t.y. Lietuvai pasirenkant kelią: 

„Mūsų bendras uždavinys - atkurti savo visuomenę, savo valstybę ir kurti jas toliau. Tos kūrybos galias atskleidžia tik laisvi žmonės laisvoje žemėje. ... Darysiu viską, ką man patars protas ir sąžinė - kartu su jumis, jūsų įgaliojimų ribose. Norėčiau ir sieksiu santarvės tarp skirtingų žmonių grupių ir politinių jėgų Lietuvoje, tarp Lietuvos tautų, tarp Lietuvos ir kaimynų."

Svarbios buvo V. Landsbergio mintys ir dėl opozicijos: „Nemanau, kad kas nors turėtų būti blogo ar užgaulaus sąvokoje „konstruktyvi opozicija". Tarpusavio kritika yra naudinga, ypač kritika parlamento veiklos ribose."

V.Landsbergis patvirtino, kad Sąjūdžio deputatai aptarė jo kandidatūrą, o dėl Prezidento rinkimų atsakė, kad tai ne tas pats, kas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimas, kad Prezidentas ne valstybėje gali pavirsti apgaulinga figūra ir kad jis nenorėtų būti renkamas LTSR Prezidentu.

Manau, kad siekis išsaugoti LRT vadovę net po audito išvadų siejasi su baime, kad be vienašališkos nuomonės iš LRT eterio Tėvynės Sąjunga nebelaimėtų jokių rinkimų Lietuvoje.

Todėl visos priemonės geros, siekiant LRT vadovės išsaugojimo ir Seimo rinkimų - greitų, greitų!

Gruodžio 19 d. LRT paskelbus laidą „(Pra)rasta karta. Kodėl sovietmečiu prausdavomės tik kartą per savaitę?", kita laida turėtų vadintis „(Pra)rasta karta. Kodėl „sovietmečiu" tarybinei Aukščiausiajai Tarybai leidome atkurti Lietuvos valstybę?"

Pakalbėtume, kodėl tarybinis profesorius, į šias pareigas rekomenduotas kažkodėl slaptu Lietuvos komunistų partijos dokumentu, tiko į Tarybų Lietuvos Aukščiausiojo „Sovieto", atkūrusio Lietuvos Nepriklausomybę, pareigas ir kodėl Tarybų Lietuvoje nebebuvo utėlių, o higieniškai nepriekaištingoje nepriklausomoje Lietuvoje jos atsirado?

Po Kristinos Sabaliauskaitės, bent man panašios į kuriamo konclagerio prižiūrėtoją, isterijos ir melo kupinos kalbos prie Seimo, koktaus spekuliavimo Sausio 13-ąja kviečiu ją LRT eteryje parodyti pažymą apie jos, septyniolikmetės, šiurpų sužalojimą.

Sausio 13-osios bylos teismo nuosprendžiuose jos pavardės nėra.

Ir nebijoti LRT eteryje dėl Sausio 13-osios įvykių akistatos su Zigmu Vaišvila.

Ir Vytautą Landsbergį kviečiu į akistatą LRT eteryje. Dėl „Sąjūdžių" kūrimo. Kad nereikėtų drausti platinti Arvydo Juozaičio knygą „Tikra Sąjūdžio istorija".

Tačiau nepaaiškinamas ir socialdemokratų elgesys.

Ne tik nenutraukta ekstremalioji padėtis dėl „hibridinės" oro balionų atakos prieš Lietuvą po 21-o šios kontrabandos organizatorių Lietuvoje sulaikymo (paskelbta, kad tai ne priešai iš Baltarusijos, o senai žinomi šias kriminalines veikas vykdantys „mūsiškiai"), bet ir Seimo nutarimu kariams suteikta teisė šios „grėsmės" pretekstu dirbtinai įvestos ir tęsiamos ekstremalios situacijos metu duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių nurodymų arba įtariamus padarius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, apriboti patekimą į tam tikras teritorijas ar patalpas, sustabdyti jose vykdomus darbus, riboti ar drausti transporto priemonių eismą, tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus, atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą, stabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jų krovinius, taip pat asmenis ir jų bagažą, naudoti ir specialiąsias priemones.

Gal tokiu būdu siekiama pareigose išsaugoti Ingą Ruginienę?

Koks kitas žingsnis šiose lenktynėse su V.Landsbergio pasekėjais, skubant Lietuvą įbrukti į karą?

Nesimato Lietuvos valdžios postuose sėdinčiųjų mums siūlomo scenarijaus.

2026 m. biudžetas, kurio karinės išlaidos dukart didesnės nei numatytos galiojančioje Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje, privalo būti paaiškintos.

Kur einame?

Beatodairiškas karo poligonų plėtimas - tai net ne gynybinių įrengimų statyba. Tik kažkieno pasipinigavimas, dėl ko ir bijoma KAM audito.

Š. m. gruodžio 18 d. ES sprendimas per 2 metus suteikti Ukrainai reparacinį 90 mlrd. eurų kreditą, aiškinant, kad Ukraina jį turės grąžinti, kai Rusija jį sumokės - tai blefas.

Reparacijas moka karą pralaimėjusieji.

Ar tuo jau prisipažįstama, kad Ukraina karo nelaimės?

Kadangi jie žino, kad tai neįvyks, tai šie Ukrainos „gynėjai" tiesiog pakišinėja ne tik šią šalį ir jos žmones, bet ir ES šalių, kurios garantuos už šį kreditą ir tikrai turės sumokėti, žmones.

Tai pavadinta kreditu, suvokiant, kad Ukraina jo negrąžins, tačiau garsiai apie tai nesakant ir vis vaidinant jos „gynėjus".

Šios padėties įkaitais tapo ir į šį karą, sąmoningai teisiškai nevadinamo karu, įsivėlusių šalių valdžios, įklimpusios į šią priklausomybę be išeities joms.

Jie negali prisipažinti, savo piliečiams, kad blefavo, stumdami Ukrainą ir Rusiją į šį karą.

Net po to, kai buvusi VFR kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos Prezidentas Fransua Olandas viešai prisipažino, kad 2015 metų Minsko susitarimus dėl Ukrainos pasirašė, net nesiruošdami jų vykdyti.

Šių dėl savo melo net neatsiprašiusių veikėjų veiklos tęsėjai šiandien europiečius maitina nauja propaganda, kad 140 mln. gyventojų Rusija užkariaus 500 mln. gyventojų Europą.

Suprantama, kad Vladimiro Zelenskio „komanda" valdo kompromituojančią medžiagą apie šių veikėjų, „gelbstinčių" Ukrainą, pasipelnymą karo pretekstu. Todėl jie surišti ta pačia virve, kuri gali nutrūkti nežinia kada ir nežinia kieno valia.

Taika galima tik tokiu atveju, jei ją pasirašo ir Rusija. Vargu, ar ji pasirašys, kad mokės reparacijas, kad atiduos 5-ias Ukrainos sritis, įrašytas ir į Rusijos Konstituciją.

Donaldas Trampas mažiau viešai šneka, tačiau šokdina korupcijoje paskendusią Ukrainos valdžią ir ES valdžią.

O kitos išeities neturinti korumpuota Ukrainos valdžia drauge skandina ir ES bei didžiosios dalies ES šalių valdžias.

Nuo skęstančio ES laivo jau atsišvartuoja dalis gelbėjimosi valčių. Jose - Vengrija, Slovakija, Čekija, Lenkija, ruošiasi Italija, Austrija, Belgija, Prancūzija.

Net D.Trampas akivaizdžiai nenori tiesioginio JAV karo su Rusija ir naująja JAV nacionalinio saugumo strategija paskelbė apie ekonominių santykių su Rusija atkūrimą.

Nes suvokia, ką reiškia branduolinis karas.

Jis suvokia ir tai, kad negali tiesiogiai pasakyti, jog JAV palieka Ukrainą jos ir Europos valiai, kad ir ekonomiškai nukenksminamą Europą dar reikia rodyti, kaip partnerius.

Praėjusią savaitę Karakase Venesuela, parduodanti naftą su 40 proc. nuolaida ne tik Kinijai, Indijai, bet ir Turkijai, pasirašė sutartį ir su šia šalimi.

Turkija drauge su Rusija siunčia į Venesuelą 4500 savo karių saugoti naftos verslovių.

NATO antra kariuomenė prieš NATO pirmąją kariuomenę?

Ar tai nėra dar vienas įrodymas, kad naujos pasaulio realijos ir ekonominiai interesai griauna NATO, kad ne tik JAV, bet ir Turkija išeidinėja iš NATO?

Kodėl tuomet Turkija krapšto iš savo šalies JAV karinę bazę, kurioje dislokuotas branduolinis ginklas?

Manau, Turkijos Prezidentas Radžepas Erdoganas nepamiršo, kaip JAV remiami Turkijos kariškiai bandė jį nužudyti, o išgelbėjo Rusija.

Gal nežinome, kad Turkijoje atomines jėgaines stato ir Kinija, kad kurdus Sirijoje ir Irake apginklavo JAV?

Gal ES ir JAV išdidumas santykiuose su Turkija nestumia šią dėl geografinės padėties logistiškai strategiškai labai svarbią šalį į Kinijos ir Rusijos pusę?

O kur mūsų „didvyriai" valdžioje stumia Lietuvą, „pasiruošę" kariauti ir Kinija, ir su su Rusija, ir su Baltarusija, ir net su JAV?

Gi JAV atkuria santykius su Rusija ir Baltarusija.

D.Trampas nuosekliai sprendžia išsprendžiamus ir jo veiklos krypčiai JAV labui padedančius klausimus.

Vienas jų - santykių su Baltarusija atkūrimas.

O mes užsispyrę, anot Kęstučio Budrio, „nė už ką" neatkursime kalio trąšų iš Baltarusijos tranzitą per Lietuvą!?

Suprantama, D.Trampas negali atvirai pasakyti, kad JAV spjauna į Ukrainą ir Europą.

Todėl spaudžiama Ukraina ir Europa, suteikiama galimybė Rusijai ir Ukrainai santykius aiškintis karo lauke.

Tai ir vyksta, jau atkirtinėjami Odesos logistikos keliai.

Ar vaidinsime lietuvišką chunveibinų „kultūrinę" revoliuciją, vykdydami lietuviškojo Mao Dzeduno atitikmens Vytauto Landsbergio nurodymus, ar reikalausime beviltiškos valdžios pasiaiškinimų ir atsistatydinimų?

Pajutus G.Nausėdos silpnumą, įsidrąsino ir Arūnas Gelūnas, paskelbęs, kad nacionalinės premijos šiemet bus įteikiamos ne Prezidento, o Sapiegų rūmuose.

Ar tokia pati „ryžtinga" šio veikėjo nuomonė šiuo klausimu bus ir Rusijos Federacijos valstybės paslapties Dalios Grybauskaitės atžvilgiu po galimo būsimo dar vieno jos išrinkimo Lietuvos Prezidente?

Simptomatiškas ir Lietuvos Prezidento Antano Smetonos įamžinimo Vilniuje konkurso niekinimas LRT eteryje.

Vienintelio Lietuvos politinio veikėjo, nuosekliai gynusio Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, idėją, įtvirtinusio tai ir 1938 metų Lietuvos Konstitucijoje, kuria remiantis Lietuva užtikrino valstybės tęstinumą 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos priimtais aktais.

Ar strimgalviais pulsime į pirmalaikius, nesvarbu kokius, rinkimus?

Ar mus tenkina VRK ir teismai, neleidžiantys įgyvendinti Konstitucijos ginamų piliečių teisių į referendumą, selektyvi „teisėsauga" ir teismai?

Prieš 1990 m. vasario 24 d. rinkimus į Dvyliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą Sąjūdis nuosekliai ir kryptingai siekė sąlygų tokiems rinkimams sudarymo, kad jie taptų panašiais į demokratinius rinkimus - priimtas naujas Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymas, pakeista Respublikos rinkimų komisijos sudėtis, iš balsavimo rinkimuose pašalinti Tarybinės armijos kariai.

O pradėkime nuo tvarkos LRT, kurioje pasisako tik Vytauto Landsbergio suburtos grupuotės propagandistai.

Kaip ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis pradėjo nuo viešumo siekio. Tame tarpe ir Lietuvos televizijoje.

Pradėjus vykdyti LRT įstatymą, t.y. prasidėjus įvairias nuomones turinčių žmonių diskusijoms LRT eteryje, Lietuva pradės keistis. Lietuva ieškos savo, bet ne svetimo kelio.