Zigmas VAIŠVILA: Kiekvienas mūsų laisvas pasirinkti. O mąstyti?

Ne tik todėl, kad ją parašė vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) kūrėjų ir pagrindė dokumentais ar kad LPS steigime nesimato Vytauto Landsbergio vaidmens.

Todėl, kad ši knyga ir jos pristatymas Mokslų akademijoje  patvirtino, jog Lietuvos žmonės gali būti mąstančiais ir siekiančiais diskusijų, tiesos.

Gali būti net JĖGA - pilietine visuomene!

To labiausiai ir bijo Lietuvą šiuo metu eilinį kartą užvaldžiusieji. Nes Sąjūdžio metais žmonės susitelkė. Todėl šiandien mus ir skaldo, priešina vienus su kitais, kad tik, neduok Dieve, nepradėtume mąstyti ir suvokti, kas ir kodėl vyksta.

Arvydai, nesižemink dėl knygos neįsileidimo į Knygų mugę. Knyga ir mes kalbėsime patys už save.

Televizijos ir žiniasklaidos įtaką žmonėms suprato ir Tarybų Lietuvos valdžia, bijojusi ne tik naujienos apie LPS iniciatyvinės grupės išrinkimą.

Tik susitelkusių žmonių ir Sąjūdžio kantrybės bei kolektyvinės išminties dėka valdžiai teko atverti Sąjūdžiui TV laidą „Atgimimo banga", pradžiai prižiūrėtą patikimo Česlovo Juršėno, susitaikyti su nelegaliomis „Sąjūdžio žiniomis", įregistruoti „Atgimimo" savaitraštį ir „Respublikos" dienraštį...

Arvydo paskaita atskleidė ir 1988 m. birželio 3 d. kontekstą - vietinių vadovų nežinią, kaip elgtis, nes Maskvoje birželio 2 d. JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas susitiko su TSKP CK Generaliniu sekretoriumi Michailu Gorbačiovu, o birželio 1 d. - su Antanu Terlecku ir Nijole Sadūnaite.

Kaip toje „Vairo" grupės dainoje: „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai. Gimiau pačiu laiku."

Tai ir atsakas šiandieniniams interneto „žinovams", kurie nesusimąsto, kodėl iki 1991 m. rugpjūtyje žlugusio perversmo ne tik Kremlius, bet ir Vakarai mus įtikinėjo neskubėti su nepriklausomybe.

Vakarai pertvarkos (politinės Europos Sąjungos steigimo) ėmėsi tik po TSRS išformavimo, ką įvykdė Lietuvos ramstis Rusijos vadovas Borisas Jelcinas, rungęsis su M.Gorbačiovo vadovaujama TSRS.

Tai atsakas ir tiems, kuriems viskas paprasta ir aišku („Spalvotoji revoliucija", „Sąjūdį įkūrė „KGB").

Pirmiau patys sau atsakykite į klausimą, kaip tą dieną būtumėte pasielgę Mokslų akademijoje?

Ir Zigmui Vaišvilai labai „lengva" buvo padaryti tai, ko 2,5 valandos karštų diskusijų metu nepadarė niekas kitas - pakviesti susirinkusius siūlyti kandidatus į LPS iniciatyvinę grupę. Net Sąjūdžio „gimdytojas" Vytautas Landsbergis to nepadarė, pakalbėjęs išėjo.

Tikriausiai, „atsitiktinai" 1988 m. birželio 3 d. popietę mane pakvietė į „Komjaunimo tiesą" redaguoti prieš mėnesį pateiktą mano pirmąjį straipsnį apie 1986 m. Černobylio AE avariją ir jos pasekmes Lietuvoje, Ignalinos AE padėtį. Dėl to pavėlavau į šį renginį Mokslų akademijoje. Jei tai VSK/KGB pagalba LPS įsteigimui, manykite taip.

Susirinkite savo versiją pagrindžiančius įrodymus ir susitikime viešoje diskusijoje. Diskusijų nebijau. Ne iš neturėjimo, ką veikti, o dėl nuoširdaus pasipiktinimo dėl Tarybų valdžios slėptos informacijos apie Černobylio AE avariją ir jos pasekmes Lietuvoje prieš tai Mokslų akademijoje ekologinio klubo „Žemyna" organizuotoje diskusijoje vienas rungiausi su Ignalinos AE specialistais ir vadovybe, Ministrų Tarybos atstovais.

Žinojome, kad tik patys, bendraminčiai, susitelkę galime būti saugesni. Niekas, išskyrus žmones ir dalį Mokslų akademijos vadovybės, mūsų nerėmė. Ir finansiškai nerėmė, apie ką net negalvojome.

Pasibaigus 1988 m. birželio 24 d. mitingui Vilniaus Gedimino aikštėje, žmonių pradėti siūlyti pinigai mums buvo visiškas netikėtumas. Rublius rinkome lietui lyjant į skėčius. Kazimiros Prunskienės bute džiovinome banknotus lygintuvu, suskaičiavome 3010 rublių ir surašėme tai patvirtinantį aktą. Jis - archyve.

Apie kažkokią Vakarų paramą nė nesapnavome.

Ją skirti Vakarų valstybės net nesiruošė, nes mūsų „skubėjimas" trukdė jų su TSRS sudėliotiems interesams - ne tik ekonominiams, bet ir tik 1990 m. rudenį įvykusiam Vokietijos suvienijimui, Tarybinės armijos išvedimui iš Vokietijos 1994 metais.

Nepamirškime, kad Lietuva, vienintelė iš TSRS sąjunginių respublikų, nepriklausomybę atkūrė 1990 metais, o Tarybinę armiją išlydėjo 1993 metais.

Sveika mąstyti.

Dėl „KGB" įtakos LPS gimimui siūlau ne savo nuomonę, o paskaityti VSK/KGB dokumentais pagrįstas studijas knygose: Ainė Ramonaitė ir bendraautoriai „Sąjūdžio ištakų beieškant" (2011), Arvydas Anušauskas „Kelias į nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991. Okupacinės valdžios požiūris į Sąjūdį" (2010).

VSK/KGB lūkesčiai išvysti jų kontroliuojamus asmenis LPS Iniciatyvinėje grupėje nepasiteisino - tik 4 iš 35 jos narių.

Ir net nekalbu apie visapusišką trukdymą mums žengti šį žingsnį, informacijos apie tai slėpimą nuo žmonių.

Mieli „visažiniai", savo lengvabūdiškus porinimus pagrįskite dokumentais, nes dokumentai - archyvuose. Išskyrus tuos, kuriais 75 metams įslaptinti prisipažinusieji.

Ir paaiškinkite, kodėl 10 metų tylėjote ir džiaugėtės Rusijos Federacijos valstybės paslaptimi Dalia Grybauskaite Lietuvos Prezidento kėdėje? Ta, kuri Lietuvai kruvinais 1991 metais darbavosi TSRS ambasadoje JAV.

Ar kas nors matėte šiandieninį Lietuvos valdžios atstovą, Prezidentą ar Ministrą Pirmininką, viešai diskutuojančius su žmonėmis?

Jie gi visiškai baliai, lyginant su Tarybų Lietuvos valdžia.

Štai kodėl LRT eteris toks svarbus tiems, kurie bijo žmonių ir kurie „diskutuoja" tik su reikiamais LRT ar panašiais kalbintojais? Gi mūsų valdžia bijo iš anksto nesuderintų klausimų.

2015 m. Prezidentė (!) D.Grybauskaitė atsisakė atsakinėti į iš anksto nesuderintus Latvijos TV žurnalisto Gundars Rēders klausimus. Latvijos LRT nepabūgo „grėsmingosios" Dalios ir paskelbė šį interviu (www.youtube.com/watch?v=wDvg3AJS-l0).

2016 m. birželio 7 d. Peterburge G. Rēders prakalbino Aleksandrą Nevzorovą (www.youtube.com/watch?v=MSNIXJ1cvvY), kuris 1991 m. sausio 13 d. atvyko į Vilnių ir pagal iš anksto paruoštą scenarijų nufilmavo laidos „600 sekundžių" filmą „Наши / Mūsiškiai" (www.youtube.com/watch?v=MSNIXJ1cvvY), kaip savi šaudė savus.

Mes tada dar nežinojome, kas ir kaip naktį vyko prie TV bokšto Vilniuje, tačiau iškart po kruvinų žudynių atvykęs A. Nevzorovas viską „žinojo".

Žurnalistui G. Rēders A. Nevzorovas patvirtino, kad tuomet jis melavo, nes kaip vienas paskutiniųjų imperijos (TSRS) karių gynė imperiją. Patvirtino ir tai, kad šie gynėjai darė nusikaltimus.

Anot jo, mums pasisekė, nes lyginant su istorine Rusijos ir kitų šalių patirtimi, mes patyrėme tik dešimtis, bet ne tūkstančius aukų. Ir prisipažino, kad vengia važiuoti pas mus, nes „pralaimėjo".

Propagandistų nuomonė yra užsakovų nuomonė.

Taip, kiekvienas mūsų laisvas pasirinkti.

O mąstyti?

Gal reikėtų dar kartą pažiūrėti Vytauto Želakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti"?

Kad suvokti, jog reikia ir išlikti, jog pasirinkimas būti „nuošalyje" tėra saviapgaulė.

Net LRT yra rodžiusi šį „sovietinį" 1965 metų filmą.

Ukrainiečiai „pasirinko", 2014 metais sutikę su jų valstybėje įvykdytu perversmu, į kurį, JAV patvirtinimu, JAV valstybės departamentas „investavo" 5 mlrd. USD.

Ukrainiečiai sutiko su Maidano dalyvių šaudymu į nugaras, ką nustatė ir Kijevo teismas 2023 metais.

Jie sutiko ir su apgaulingomis viltimis patekti į Rojų Europos Sąjungoje, įstoti į NATO.

Tačiau užsakovų tikslai buvo kiti - proksi karas su Rusija, jo provokavimas. Ukrainiečių sąskaita.

Kita dalis ukrainiečių, nesutikusių su perversmu, perversmininkų buvo paskelbti teroristais, prieš juos pradėta antiteroristinė operacija.

Atsakas - 2022 m. Rusijos speciali karinė operacija.

Karas tapo šiurpia kasdienybe ir lyg savaime aiškiu reiškiniu. Tik skirtingai interpretuojamos priežastys ir pasekmės, nors kaltos abi pusės ir „nuošalyje" buvę Ukrainos žmonės.

„Nematome" ir to, kas vyksta Gazoje. „Nepastebėjome" 8 metų žiauraus karo Jugoslavijoje. Taip pat Jungtinių Tautų nesankcionuoto. Taip pat išprovokuoto JAV.

Praėjusią savaitę Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas Didvyrio žvaigžde apdovanojo ir Rusijos senatorių Vyriausybės atstovą Astrachanės srityje Andrejų Derkačą.

Tą, kurio bute Kijeve 2022-2025 m. karo metu padėta Ukrainos valdžiai energetikos sektoriuje „išplauti" apie 100 mln. USD.

Šis Ukrainos strateginių raketų kariuomenės karininkas 1990-1993 metais mokėsi Rusijos Federacinės saugumo tarnybos akademijoje, jo tėvas Leonidas Derkač buvo TSRS VSK (KGB) karininkas, vadovavo ir Ukrainos Saugumo tarnybai.

A.Derkač dirbo strateginėse Ukrainos pramonės srityse, penkias kadencijas buvo Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

2004 m. A.Derkač ir jo žiniasklaidos holdingas rėmė Oranžinę revoliuciją, Ukrainos Prezidentu po jos tapusį provakarietišku skelbtą Viktorą Juščenką, o nuo 2006 m. vadovavo Ukrainos „Energoatom" ir „Ukratomrpom".

Po 2022 m. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą A. Derkač išvyko į Rusiją.

Ar ir ši naujiena neprivers mus mąstyti?

Vis aklai tikėsime V. Landsbergiu ir jo statytine antirusiška (ar provakarietiška?) D.Grybauskaite, jų statytine, vadovaujančia LRT, D.Grybauskaitės paskirtais teisėjais, jų komandos į Ministro Pirmininko pareigas surikiuota Ingrida Šimonyte ir Gabrieliumi Landsbergiu?

Ir Gitanu Nausėda, kuriam akivaizdžiai vadovauja D.Grybauskaitės surikiuoti „lietuviško" VSD vadovai. Ir šių veikėjų į Vyriausybę deleguotiems „budriams", „šakalienėms".

Pradžiai teišlenda jie iš savo valdiškų pareigų kiauto ir LRT bei kitų valstybės lėšomis apmokamų „žiniasklaidų" burbulo ir pradeda diskutuoti su tais, kurie linkę mąstyti ir diskutuoti.

Pasikalbėkime, nes tiesa gimsta ginčuose.

Išgirskite, kad JAV paskelbė nutraukiančios sankcijas „Belaruskalij" trąšoms (JAV nebereikės šios deficitinės pasaulyje JAV Vyriausybės strateginės prekės pirkti iš Kanados) ir kad Lietuvos „balionų" karas su Baltarusija - ne tik kvailas ir beprasmis, bet ir strateginis pavojus Lietuvai.

JAV paskelbė naują nacionalinio saugumo strategiją, dėl kurios loti, kaip šunyčiui, - taip pat strateginis pavojus mums.

Ar Lietuva, „nugalėjusi" Kiniją, „įveiks" ir didžiausią branduolinę šalį Rusiją, ir antrą didžiausią branduolinę šalį JAV?

O pakeliui gal ir Baltarusiją įveiksite su jūsų nominuota „Baltarusijos" Prezidente?...

Tik štai Sergejus Tichanovskis sunerimo, kad Baltarusija paleidžia daug politinių kalinių, su kuriais teks dalintis išlaikymo lėšomis.

Gal „mūsų" VSD nežino, kad dalis šių politkalinių išmainyti į Rusijos belaisvius Ukrainoje?

Gal nepastebėjote, kad Vladimiras Zelenskis - jau niekas Jungtinėms Amerikos Valstijoms?

Tačiau nesakau, kad jis niekas Rusijai. Nes buvęs V.Zelenskio vyriausiasis patarėjas Andrejus Jermakas, sukūręs ir rankose laikęs sukarintos Ukrainos nekonstitucinę valdžios vertikalę, ir demaskuota V.Zelenskio „piniginė" Timuras Mindičius yra kadrai ir iš tos pačios Andrejaus Derkačo, ką tik apdovanoto Rusijos didvyrio žvaigžde, aplinkos.

Klausykitės ir ukrainiečių.

D.Trampas Europos „lyderiams" pasiūlė slaptą planą dėl Rusijos grąžinimo į pasaulinę rinką.

Ar suprantate, mus valdantieji, kodėl jis taip elgiasi? Gal todėl, kad jam svarbiau ne Lietuva ar Ukraina, o valdžia JAV?

Kad ES yra JAV „demokratų" - globalistų bendrininkai, su kuriais D.Trampui ir JAV respublikonams ne tik nepakeliui, bet ir yra mirtini jų priešai?

Gal todėl respublikonų valdomose JAV valstijose pertvarkomos Kongreso rinkimų apygardos, kad jose galėtų balsuoti JAV piliečiai ir negalėtų balsuoti demokratų suorganizuoti nelegalai?

Gal pastebėjote, kad JAV skola perlipo 38 trln. USD, kad tai yra apie 35 proc. visų pasaulio skolų? JAV rūpinasi savo finansais ir ekonomika. O kodėl Lietuva to nedaro?

Dar vienas V. Landsbergio „sąjūdis" skelbiasi gruodžio 17 d. prie Seimo deginsiantis laužus. Už laisvą žodį ir demokratiją.

Tad suburkite 15 Lietuvos piliečių ir kreipkitės į VRK dėl referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų. Spėjame, kad jums leis tai daryti. Mes palaikysime. Ir parašus rinkti padėsime.

Tuo labiau, kad gruodžio 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbs sprendimą dėl mūsų skundo, prašant panaikinti VRK atsisakymą registruoti referendumo iniciatyvą dėl Konstitucijos pakeitimo, kad referendumui inicijuoti pakaktų 50 tūkst. piliečių parašų, t. y. kad vadovautumėmės Lietuvos Respublikos 1922 m. ir 1928 m. Konstitucijų nuostatomis (50 tūkst. piliečių parašų), o ne Lietuvos TSR Konstitucijos nuostatomis (300 tūkst. piliečių parašų).

Juk jūs, kaip suprantu, labai nemylite „sovietmečio". Tad būkime pro lietuviški drauge.

Gruodžio 17 d. šis teismas nagrinės ir mūsų skundą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais konstitucinės apsaugos. Referendumo iniciatyva vyks, tačiau mes siekiame, kad ir piliečių referendumo iniciatyvinė grupė galėtų kontroliuoti piliečių pasirašymą elektroniniu būdu. Kad nepasikartotų I.Šimonytės „parėmimo" patirtys.

Kviečiame šiuolaikinius sąjūdiečius paremti šį mūsų siekį, kad demokratija būtų ir rinkimuose bei referendumuose.

Politinė butaforija Lietuvoje primena 1964 m. Raimondo Vabalo tragikomediją „Marš, marš, tra-ta-ta", kurioje santykius aiškinosi kaimyninės amžinai besikivirčijančios šalys Centija ir Grošija, turėjusios po vieną tanką.

Centijos valdovė savo valdomus piliečius, panorusius žinoti, kas ir kodėl vyksta, tildė pistoleto šūviais į orą.

Todėl vienos tautybės tėvas iš Centijos valstybės savo vaikus mokė, kaip reikia gerai ir ilgai tylėti.