Zigmas VAIŠVILA: Besiblaškantys „laisvės" gynėjai nuo JAV iki Lietuvos

2024 m. liepos 1 d. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad buvę Prezidentai turi „tam tikrą imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo" už savo „oficialius veiksmus", tačiau neturi „jokio imuniteto" už savo „neoficialius veiksmus", kalbant apie prezidento elgesį jo prezidentavimo metu.

Taip nuspręsta federalinėje baudžiamojoje byloje „Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Donaldą J.Trumpą", buvusį JAV Prezidentą nuo 2017 iki 2021 m. (ir dabartinį Prezidentą nuo 2025 m.), dėl jo tariamo dalyvavimo bandymuose nuversti 2020 m. JAV Prezidento rinkimus, įskaitant jo dalyvavimą sausio 6 d. Kapitolijaus išpuolyje.

Tuo pagrindu buvo nutraukti D.Trampo teisiniai persekiojimai įvairiose bylose.

D.Trampas viešai prisipažino, kad tai nebūtų įvykę, jei jis dar kartą nebūtų išrinktas į šias pareigas.

Geriausiai tai suprasti gali tie, kas yra patyrę ilgametį teisinį persekiojimą, ko demokratine prisistatančioje Lietuvoje netrūksta.

Todėl nėra aišku, ar D.Trampo „neoficialūs veiksmai" antros jo kadencijos metu vėl nebus vertinami baudžiamuoju persekiojimu.

Dėl D.Trampo veiksmų jau dabar netrūksta ginčų ir procesų JAV teismuose bei Kongrese - tarifai, imigracija, nacionalinės gvardijos naudojimas, rinkėjų sąrašų ir rinkimų apygardų koregavimas šalinant JAV pilietybės neturinčius, Europos Sąjungos šokdinimas, Rusija, Kinija, Indija, Venesuela, Irakas, Grenlandija, NATO, išstojimas iš 62 tarptautinių organizacijų,

Taikos tarybos kūrimas (Izraeliui nepritariant dėl taikos Gazoje)...

Ir kažkur toli toli... tokia šalis, Ukraina vadinama.

Kas susigaudys šiame „laisvės" gynimo chaose?

Ypač prieš šiemet vyksiančius tarpinius JAV Kongreso rinkimus.

Ar tikėtina, kad JAV perims Grenlandiją?

Iki šiol mažai tikėtinas mums atrodė ir karas Ukrainoje.

D.Trampo šokdinimas (Danija, nešdinkitės iš Grenlandijos, nes Rusija ir Kinija ją užims!) nėra tuščias.

Ne tik dėl karinės jėgos.

JAV turi 6 teritorijas, kurios nėra pilnateisės valstijos - Puerto Riką, Amerikos Samoa, Kolumbijos apygardą, Guamą, Mergelių ir Šiaurės Marianų salas, kurios JAV Atstovų rūmuose turi po atstovą be balso teisės.

Tačiau jie gali būti Kongreso komitetuose ir juose balsuoti, teikti naujus įstatymus ar įstatymų pataisas.

Tačiau ir Danija nėra šventa santykiuose su šia savo buvusia kolonija.

Danijos Ministrė Pirmininkė Mette Fredriksen pernai atsiprašė dėl nuo septintojo dešimtmečio iki 1992 m. vykdyto priverstinio kontraceptinės spiralės įdėjimo pusei Grenlandijos vietinių gyventojų inuitų vaisingų moterų be jų ar artimųjų sutikimo (nuo 12 metų amžiaus!).

Ar nebuvo to priežastimi dar šeštame dešimtmetyje JAV siūlymai dėl išmokų Grenlandijos gyventojams už šią šalį?

Štai tokia ta civilizuota Danija iš civilizuotos Europos Sąjungos...

Dabar suskubo siųsti į Grenlandiją karius.

Pradžioje sakė, kad gins nuo JAV, o kitą dieną - nuo Rusijos ir Kinijos...

Taigi, ir apmokama žiniasklaida mūsuose prakalbo apie NATO pabaigą.

Henris Kisindžeris Vakarų ir Rusijos „pasistumdymą" Ukrainoje ir Europoje apibūdino taip: „Rusija žaidžia šachmatais, o mes pokerį".

O mes kas esame šiuose žaidimuose?

VFR kancleris Fridrichas Mercas apsisuko 180 laipsnių dėl santykių su Rusija:

Rusija yra Europos šalis, didžiausias kaimynas - balansas ir taika su Rusija būtų laimėjimas.

Ir nurodė priežastį - reikia ženkliai mažinti darbo užmokesčius.

Vokietijos ekonomika neatlaiko, nes sankcijomis prieš Rusiją įvarėme į kampą save.

„Alternatyva Vokietijai" lipa ant kulnų...

Ir Rusija netruko sureaguoti - ji visada siūlė sureguliuoti Europos saugumą ir pasiruošusi atkurti santykius su visomis Europos šalimis.

Tik bėda su Ukraina, kuri lieka šone su savo problemomis, skundžiasi, kad nemato žadėtų europinių 90 mlrd. eurų, o 20 laipsnių šaltį visapusiškai pajutęs Kijevas (ne kažkur toli, o pačioje sostinėje) ir į Maskvą važiuoti vėl besiruošiantys D.Trampo atstovai...

Tai daug ką pasako.

Tik reikia matyti ir suvokti tikrovę, o ne užsiimti beviltiškais užkalbėjimais apie Ukrainos pergalę.

Ne visada norai (ypač jei jie ne tavo) sutampa su tikrove.

Ukrainoje suintensyvėjo ne tik užsienio kuratorių tarpusavio pasistumdymai, bet ir vidinės kovos dėl to, ką šios šalies (jei tokia liks) valdymui pasirinks jos užsienio „partneriai".

Milijardierę Juliją Tymošenko pakabino su 40 000 USD provokacija dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų balsų pirkimo.

O juk ji patyrusi baudžiamosiose bylose.

Premjero Pavelo Lazarenkos laikais vadovaudama Ukrainos energetikai, ji beveik padvigubino tautiečiams dujų iš Rusijos kainą, nors Rusija jos nedidino.

Buvo apkaltinta ne tik dėl to, bet ir tuo, kad 1996 m. drauge su P.Lazarenko sumokėjo už parlamentaro ir verslininko iš Donecko Jevgenijaus Ščerbano nužudymą.

P.Lazarenko buvo nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme ir kalėjo JAV Kalifornijoje.

Tikrinta ir J.Tymošenko prekybinė veikla.

2011 m. spalį J.Tymošenko buvo nuteista 7 metų laisvės atėmimo bausme už įgaliojimų viršijimą.

2012 m. šią buvusią premjerę, kuriai baudžiamąją bylą buvo iškėlusi ir Rusijos prokuratūra, gydytą Charkovo ligoninėje, aplankė ir už rankos palaikė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kažkodėl šį kartą Dalia nesuskubo pas draugę Juliją.

O juk tada ES spaudimu Ukrainos Prezidentas Viktoras Janukovičius Juliją paleido į laisvę.

Tiesiai į Maidaną atvažiavo invalido vežimėlyje, nepagalvojusi, kad kameroje ją vaikščiojančią slapta filmavo.

Taip 2014 metų Maidane buvo ginama Ukrainos „laisvė" tapti tiesiogiai valdoma iš užsienio, visų pirma, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, VFR, Lenkijos...

Gal ir lietuviška „Tėvynės sąjunga" atskleistų savo sutartis su J.Tymošenko vadovaujama „Tėvynės" („Batkovščinos) partija?

Palygintume, ar panašiai Ukraina ir Lietuva, atstovaujamos „Tėvynės" partijų, gina „laisvę" ir kokią „laisvę", sužinotume, ar tebeveikia Kaune pastatytas Ukrainos interneto serveris, ar pakanka tokio pat Vokietijoje?

Taigi, kaip vyksta „laisvės" gynimas Lietuvoje, kokia „laisvė" ginama?

Minint 1991 m. sausio 13-osios įvykių 35-metį, dera buvo tai suvokti.

Net Gitanas Nausėda pastebėjo, kad „Jokiu būdų nesustoti ir nepagalvoti, kad laisvės kovos yra įvykusios praeityje, mes jas laimėjome vieną kartą ir visiems laikams. Taip nėra."

Apie kokias laisvės kovas, gerbiamieji, kalbate?

Mes 1990-1991 metais gynėme ne abstrakčią „laisvę", o valstybę.

Be ginklo, nes suvokėme, kuo gali baigtis netaiki kova.

Todėl šokiravo š. m. sausio 13 d. LRT laidoje „Panorama" Lietuvos kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro atsakymas į žurnalistės klausimą dėl jo dalyvavimo ginant Spaudos rūmus Vilniuje ir ar tąsyk jam teko mesti Molotovo kokteilį į priešą?

Šis karo vadas atsakė, kaip tikras saldofonas: „Mečiau, bet jaučiu širdimi, kad galėjau geriau."

Šiurpus melas veikėjo, kuriam patikėtos kariuomenės vado pareigos.

Ar gali melagis vadovauti kariuomenei?

Ir nesvarbu, ar jis pamelavo sąmoningai, ar kaip tuščias pagyrų puodas, kad gerai skambėtų....

Tuometinės Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narių (Vytauto Landsbergio, Alberto Šimėno, Zigmo Vaišvilos, Audriaus Butkevičiaus, Vaclovo Zabarausko, Mečio Laurinkaus, Romualdo Ozolo, Aleksandro Abišalos, Gedimino Vagnoriaus) nuomonė buvo vienoda ir kategoriška - neginkluota kova,

Tarybinės armijos neprovokavimas.

1991 m. sausio 11 d. įvykiai prie Spaudos rūmų gausiai filmuoti - Molotovo kokteilių niekas nemėtė.

Vienintelis puolusiems kariškiams pasipriešinęs Krašto apsaugos departamento ten siųstas Vytautas Lukšys, pradėjęs pilti vandenį ant puolusiųjų, buvo peršautas į galvą (https://laisve15.lnb.lt/lietuva-budi/spaudos-rumai/liudytojai-prisimena/luksys-vytautas-suzeistas-krasto-apsaugos-departamentas).

Nesunku suvokti, kokia būtų buvusi puolusių desantininkų reakcija, jei R.Vaikšnoras ar kitas provokatorius ten ar kitur būtų metęs Molotovo kokteilį.

R.Vaikšnoras buvo ir prie TV bokšto, kurį TSRS desantininkai ir TSRS VSK (rusiškai KGB) šturmavo ir užėmė 1991 m. sausio 13 d. naktį.

Tą naktį prie TV bokšto buvo daugybė susigrūdusių TV bokštą ginti žmonių, kuriuos nuo puolančiųjų desantininkų ir jų tankų atskirti bandė neginkluoti milicijos kursantai.

TV bokšte buvo pasieniečiai iš Rokiškio, kurie taip pat priešinosi tik vandeniu ir pasitraukė iš TV bokšto, į jį įsiveržus VSK (KGB) „Alfa" grupei.

Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje nėra nė vieno liudijimo ar įrodymo, kad R.Vaikšnoras ar kažkas kitas prie TV bokšto ar kitur tariamai metė Molotovo kokteilius ar priešinosi jėga, išskyrus TV bokšte ir Spaudos rūmuose bei sausio 8 d. Aukščiausioje Taryboje buvusių gynėjų panaudotą vandenį.

Respublikos Prezidente, kodėl kariuomenės vadu tebelaikote melagį, skelbiantį, jūsų terminologija, Kremliaus „naratyvus"?

Susipažinkite su š. m. sausio 12 d. Seime vykusio forumo "Prieš 35 metus apgynėme savo valstybę" pranešimais, kad atskirtumėte valstybės gynimą nuo "laisvės" gynimo ir tuščių postringavimų.

Nes klausimų dėl beatodairiškai plečiamų ir statomų karinių poligonų, Gitanai Nausėda, daug:

- kodėl gynyba vadinate ne gynybinių įrengimų, o karinių poligonų statybą?

- kieno nurodymu, kaip sakėte, bet neįvardinote, prie Kapčiamiesčio norite statyti karinį poligoną?

- kodėl jis nestatomas Lenkijos pusėje?

- kodėl manote, kad Lietuvoje reikia kariauti, o ne karo išvengti?

- kodėl jį norite statyti ne prie tranzito į Kaliningrado sritį maršrutų, o nuošalyje?

- kodėl jo nenorite statyti Pavilnių regioniniame parke prie Pūčkorių atodangos, kur pažeidžiant įstatymus pastatytas jūsų namas?

- kodėl savo susitikimą su Kapčiamiesčio bendruomene organizavote be žiniasklaidos ir neįleidžiant neregistruotų svečių ir pačioje mažiausioje apylinkėse salėje?

Tad neatsakytų klausimų daug....

Po 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vakarai tebereikalavo mūsų Tautos sprendimo dėl mūsų nepriklausomybei.

Buvome vienintelė iš TSRS respublikų, 1990 m. kovo 11 d. teisiškai pradėjusi įgyvendinti valstybės suverenitetą. Todėl ir spaudimas bei dėmesys mums buvo didžiausias.

1991 m. sausio 16 d., po žuvusiųjų laidotuvių, Lietuvos Aukščiausioji Taryba pradėjo svarstyti ir priėmė nutarimą 1991 m. vasario 9 d. organizuoti Lietuvos piliečių apklausą dėl Lietuvos valstybės.

Nors čia tebebuvo okupacinė kariuomenė - per 35 tūkst. karių.

1990 m. spalio 23 d. buvo pakeistas Referendumo įstatymas, numatant ir konsultacinius (patariamųosius) referendumus.

Tuo ir buvo pasinaudota - apklausa buvo paskelbta po 24 dienų, nors referendumo įstatymas suteikė teisę parlamentui iki 3 mėnesių jį skelbti.

Šiandien visiškai „nusidemokratinusioje" Lietuvoje Referendumo konstitucinis įstatymas po 300 tūkst. piliečių parašų surinkimo leidžia mėnesį Seimui svarstyti referendumo paskelbimą, o paskelbti jį - dar po 12 mėnesių.

Tai kuris tuo požiūriu referendumo įstatymas demokratiškesnis - ar nepriklausomos Lietuvos konstitucinis 2022 m. birželio 23 dienos referendumo įstatymas, ar „sovietinis" 1989 m. lapkričio 3 d. referendumo įstatymas?

1991 m. vasario 9 d. apklausoje balsavo 2 247 810 balsuotojų, t. y. 84,73 proc. visų rinkėjų, iš kurių apklausos teiginiui Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika pritarė 2 028 339 balsuotojai, t. y. 90,5 proc. dalyvavusių apklausoje.

Remiantis šiais įpareigojančiais Tautos sprendimo rezultatais, 1991 m. vasario 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės" - suverenitetas gali būti atiduotas, tik jei tam pritars ¾ visų balso teisę turinčių piliečių.

Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, inicijuokite patariamąjį referendumą - Ar Lietuvai reikia papildomų karinių poligonų?

Nebijokite žmonių nuomonės - tai jūsų pareiga.

Jei Jūs to nedarysite, tai padarysime mes, Lietuvos piliečiai.