Zigmas VAIŠVILA: Ar viltis - kvailių motina?

Sunku surasti argumentų, kad tai - ne ultimatumas. Ukraina nurašoma ir paliekama, JAV karo sekretoriui Pitui Hegsetui susitikime su V.Zelenskiu demonstruojant Rusijos trispalvės kaklaraištį, o D.Trampui gražiais žodžiais „užjaučiant" ukrainiečius ir rusus (D.Trampas spaudos konferencijoje po šio spektaklio: „Ir visa tai įvyko dėl siaubingų sprendimų, kurie buvo priimti po manęs šiame kabinete. Ir štai ką dabar turime - milijonus žuvusiųjų. Siaubinga,..").

Gal kas nors po šių JAV Prezidento žodžių nori pasiginčyti, kad JAV ir Vakarai „niekuo dėti" dėl karo Ukrainoje? JAV Prezidento pasiūlyta susitikimo su Rusijos Prezidentu vieta ir Viktoro Orbano, kaip puikaus Vengrijos vadovo, apibūdinimas, tai ne tik simbolis, bet ir parama Vengrijos politikai bei V. Orbanui prieš 2026 m. Vengrijos parlamento rinkimus.

Ir dar vienas rimtas smūgis D.Trampo nekenčiamiems ES globalistams, parodymas, kad JAV, visų pirma, domina santykiai su Rusija, nors jie ir priešai. JAV siekia Rusiją atitraukti nuo Kinijos. Metas ir mums paklausti savęs, kokia viltimi gyvename ir save apgaudinėjame?

Vengrija, Lenkija ir Slovakija paskelbė, kad nevykdys ES Migracijos pakto. Manau, kad prisijungs ir Čekija, Italija, Graikija... O Lietuva? Gal 20 tūkst. eurų už nelegalaus imigranto priėmimą, tai nėra smulkmena ginklavimosi „pirmūnei" Lietuvai?

Lietuva tyli ir po Angelos Merkel kaltinimų Lenkijai ir Baltijos šalims dėl to, kad 2021 metais nesusitarta su Rusija, po ko ši pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje. Skirtingai nuo Vengrijos, 2015 metais Dalios Grybauskaitės vadovaujama Lietuva klusniai vykdė A.Merkel pradėtą masinį (apie 500 tūkst.) gerai organizuotą nelegalų įkurdinimą Europoje.

Priimant 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 22 d. ES Teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos sprendimus dėl nelegalios imigracijos, Lietuvai atstovavo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, balsavęs „už". Privalomo nelegalių imigrantų priėmimo išvengė su tuo nesutikusios Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė.

Po Mastrichto sutarties dėl ES kūrimo pasirašymo italų istorikas, iškilus katalikiškosios inteligentijos atstovas Roberto de Mattei 1992 metais Europos Parlamento narius laišku perspėjo, kad tai yra nihilistinė Europos sunaikinimo svajonė, kad tikrasis Mastrichto sutarties tikslas nėra vien tik bendra rinka, kad po monetarinio suvereniteto nusavinimo bus ir politinio suvereniteto nusavinimas, kad šio projekto tikslas - Europos megavalstybė ir regioninės mikrovalstybės, kad tam įvedama Europos pilietybė, kad šis eksperimentas pasibaigs karu. Imigrantai - tai viena iš to įgyvendinimo priemonių.

Į Europos fondą ginkluotei iš JAV pirkti ir Ukrainai perduoti kol kas surinkti 2 mlrd. eurų. Ar tai gelbės? Mūsuose tylima apie tikrąją padėtį Ukrainos frontuose. Ukrainos kariuomenės 3 šturmo brigada iš fronto atvyko į Vakarų Ukrainą (Ternopolį) ir mobilizacijos, kurią vykdyti jie neturi teisės, pretekstu užsiėmė tuo, kas vadinama marodieriavimu.

Karo metu už tai šaudoma vietoje. Net sava Ukrainos teisėsauga 8 šiuos karius sulaikė. Tai atskleidė šios kariuomenės būseną. Marodierius - tai ne tėvynės gynėjas, o banditas. Ar V.Zelenskio įvykdytas Odesos mero nušalinimas nebus savotiškas valdžios marodieriavimas? Kol dar galima kažką išspausti.

O kokia viltimi gyvename mes, matydami taip vadinamos mūsų valdžios ne tik provokacijas ir karo kurstymą, bet ir beviltiškumą? Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vyksta „posėdžiauti" pas Joną Ohmaną.

Gal mokytis, kaip elgtis su parama Ukrainai?

2022 m. VšĮ "Mėlyna ir geltona" viešai skelbtoje veiklos ataskaitoje nurodė, kad 2022 m. surinko 40 737 605 Eur lėšų, o paramai išleido 27 198 862 Eur, kitos išlaidos - 1 798 342 Eur. 3 969 263 Eur sumokėjo VMI (PVM ir muitą, nors daiktus išvežus iš Lietuvos tų mokesčių neturėtų būti). 2022-12-31 d. banke turėjo 6 805 399 Eur (2022-01-01 d. - 12 321 Eur). Tad nenurodyta, kur iš 2022 m. gautos 40 737 605 Eur paramos dingo 978 060 Eur (12 321 + 40 737 605 - 27 198 862 - 1 798 342 Eur - 3 969 263 - 6 805 399 = 978 060).

Dėl šių "kuklių" lėšų dingimo Z.Vaišvila ir V.Tutkus kreipėsi į prokuratūrą. Šiuos skaičius patvirtino ir auditas. Ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Užsimerkta.

Tuo tarpu buvęs Prancūzijos Prezidentas Nikolia Sarkozy ryt turi keliauti penkeriems metams į kalėjimą. Už neteisėtą iš Libijos gautą paramą Prezidento rinkimams. Nepadėjo po to vykdytas Libijos subombardavimas, kuriam Prancūzija po kelių dienų pritrūko bombų ir dėl jų kreipėsi į NATO partnerius. Gerai, kad Lietuva teturi vieną karinį lėktuvą - krovininį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad Sausio 13-osios žuvusiųjų artimieji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš mirusio Michailo Gorbačiovo dukters. O kodėl ne iš Rusijos, kaip TSRS teisių ir pareigų perėmėjos?

Juk 1991 m. sausyje M.Gorbačiovas veikė ne kaip privatus asmuo, o kaip TSRS Prezidentas ir kariuomenės, įvykdžiusios agresiją prieš Lietuvą ir jos žmones, vyriausiasis vadas. Kodėl bijoma tiesos? Kuo čia dėta M.Gorbačiovo dukra?

Lietuvos teismai pagal Vytauto Landsbergio ieškinį nusprendė, kad Vytauto Petkevičiaus grožinės literatūros kūrinys „Durnių laivas" pažemino jo ir jo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio garbę ir orumą, o velionio autoriaus dukra Liudmila Petkevičiūtė taip pat už tai atsakinga. Taip, tai privačių asmenų santykiai, bet kur moralė?

2017 metais Vilniaus apygardos teismas nepriėmė mano ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovams Rusijai ir Lietuvai. Nevalia reikalauti iš Rusijos žalos, kurią patyriau dėl ikiteisminio tyrimo Sausio 13-osios byloje nutraukimo 2015 m. lapkričio 3 d. nemotyvuotu Generalinės prokuratūros nutarimu dėl 9 epizodų, įskaitant ir 20 nukentėjusiųjų sužalojimą 1990 m. balandžio 20 d. spaustuvėje Maironio g. 1/9 Vilniuje.

Manau, kad svarbiausias tuometinei Lietuvos Prezidentei D.Grybauskaitei buvo epizodo dėl TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, kuri po 1990 m. kovo 11 d. dirbo šiame perversmininkų štabe, nutraukimas.

Spaustuvėje su mumis susidorojo TSRS vidaus kariuomenės 47-ių kariškių kuopa. Ukraina Lietuvai neišdavė šių kariškių Vilniuje dislokuotos divizijos vado Aleksandro Žitnikovo, o D.Grybauskaitei už nuopelnus valstybės perversmą įvykdžiusiai Ukrainai suteikė Ukrainos metų žmogaus titulą.

Lietuvą atsakovu buvau patraukęs, nes mums, nukentėjusiesiems, nieko nežinant ir nepranešus, po pusantro mėnesio aktyvaus tyrimo Respublikos Prokuroras Artūras Paulauskas šią baudžiamąją bylą perdavė TSRS karinei prokuratūrai. Tiems, kurie mus žalojo. Tik po A.Paulausko pavaduotojo G.Norkūno mirties pastarojo kabinete radus TSRS karinės prokuratūros nutarimo nutraukti šią bylą kopiją, Lietuvos prokuratūra atnaujino tyrimą ir sujungė su Sausio 13-osios byla. Tačiau nuo tyrimo reikėjo gelbėti perrinktą Lietuvos Prezidentę D.Grybauskaitę.

Kaip nukentėjusysis, skundžiau Generalinės prokuratūros nutarimą nutraukti šią baudžiamąją bylą, tačiau ginčai baigėsi liūdnai pagarsėjusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Stasio Lemežio verdiktu - mes, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įgalioti spaustuvę saugoję asmenys, patys kalti, nes trukdėme TSRS kariškiams vykdyti teisėsaugos funkcijas nepriklausomoje Lietuvoje... O Rusijos valstybės paslaptis ir Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė čia ne prie ko?

Tad kodėl net karinės grėsmės akivaizdoje apgaudinėjame save ir viliamės, kad šita beviltiška mūsų valdžia mus apgins? Ne dėl to Gabrielius Landsbergis išvyko gyventi Graikijon.

Taip, atsidūrėme fronto vakarinėje pusėje. Tačiau kodėl nebendraujame net su Vengrija? Ką darysime, kai JAV Prezidentas atvyks ne tik į Budapeštą, bet ir į Minską pasirašyti jau Aleksandro Lukašenkos anonsuojamą Baltarusijos ir JAV sutartį?

Tesugebame grąžinti „prezidentinę" apsaugą Svetlanai Tichanovskajai ir pakišę galvą po pagalve laukti, kuo baigsis du arbitražiniai ginčai bendrai 27 mlrd. eurų sumai dėl akivaizdžiai neteisėto „Belaruskalij" deficitinių kalio trąšų tranzito (11 mln. tonų arba 147 tūkst. vagonų per metus) nutraukimo, kurį įvykdė mūsų laikų Marytė Melnikaitė, vadinama Ingrida Šimonyte, sąmoningai ar nesąmoningai 2022 m. vasario 1 d. įgyvendinusi ilgametę Rusijos spec. tarnybų operaciją. Lietuvos Generalinė prokuratūra, kuriai liudytojo apklausoje pateikiau apie tai įrodymus, išsigando tai tirti.

Šią savaitę Lietuvos Generalinė prokuratūra paskelbė, kad 2021 m. gegužės 23 d. Boeing-737, skridusio reisu „Ryanair 4978" Atėnai-Vilnius ir nusileidusio Minske (su dviem S. Tichanovskajos komandos nariais) dėl sprogimo lėktuve grėsmės, tyrimą perdavė Lenkijos prokuratūrai. Lietuvos Vyriausybė įslaptino šio įvykio tyrimą, jai pateiktą „Ryanair 4978" tyrimo medžiagą, kreipėsi į ICAO, kad būtų įslaptinta ir ICAO tyrimo medžiaga, ir tuo pagrindu inicijavo tarptautines sankcijas Baltarusijai.

Siekta nuslėpti informaciją, kad Vilniaus aerouostas neleido šiam lėktuvui leistis Vilniuje ir kad mes nesužinotume apie Lietuvos Vyriausybės spekuliacijas, siekiant žinomai melagingu pretekstu kreiptis į kitas valstybes dėl sankcijų Baltarusijai įvedimo dėl šio orlaivio tariamo privertimo nusileisti Minske. Jei Lietuvos Vyriausybė neturėtų, ką slėpti, tai ji būtų viešai paskelbusi šio įvykio tyrimo medžiagą, nes tai padaryti ją įpareigoja ICAO reikalavimai.

Tai padarė Baltarusijos Vyriausybė, kuri ne tik 2021 m. gegužės 24 d. viešai paskelbė jos turimą informaciją ir 2021 m. gegužės 28 d. pateikė ICAO visą šios prašomą informaciją, nes matė, kad Lietuvos Vyriausybė vengia tirti šį įvykį ir nebendradarbiauja, kas būtina aviakeleivių saugumui užtikrinti.

Negi nematome, kaip dėl besikeičiančių Lietuvos valdžių nekompetencijos ir beviltiškumo virš mūsų galvos kaupiasi labai tamsūs debesys?

Prisiminsiu Vytauto Landsbergio kalbą Aukščiausioje Taryboje 1991 m. vasario 11 d. po istorinio 1991 m. vasario 9 d. plebiscito priėmus konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės", įtvirtinusį ir dabartinėje mūsų Konstitucijoje įrašytą reikalavimą, kad valstybės suverenitetą atiduoti galima, tik jei referendume už tai balsuotų 3/4 visų rinkėjų.

Štai šios istorinės citatos, kurios nenumaldomai artėjančios nežinios akivaizdoje tampa labai aktualiomis:

„Lietuva dar sykį tarė žodį. Tikriausiai ir vėl kokie melagiai mėgins jį užpilti drumzlėmis, iškreipti ar nutylėti. Bet žodis pasakytas - lyg priesaika dangaus ir žmonių akivaizdoje, lyg ranką padėjus ant Šventojo Rašto - tebūnie Lietuva nepriklausoma valstybė, tebūnie ji demokratinė Respublika.

Kad žodis taptų kūnu, reikia daug darbo, susiklausymo, kantrybės, ištvermės. Gali būti, kad istorija pareikalaus dar ir naujų aukų. Bet kad ir kas toliau beįvyktų, to žodžio apie nepriklausomybę, kurį ištarė visa Lietuvos tauta, niekas kitas nebegalės atšaukti, pakeisti, paneigti. Jokia partija, jokia kariuomenė, joks prezidentas ar caras, nors ir viso pasaulio gelbėjimo arba priežiūros komitetas, net ir šita Aukščiausioji Taryba, sakykim, kokiomis nors dujom apsvaiginta ar sušaudyti prigrasinta, negalėtų priimti nutarimo, kuris teisėtai pakeistų visos tautos, vienintelio šios žemės suvereno, nutarimą.

Visų Lietuvos žmonių nutarimas, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, yra aukščiausias ir galutinis, nebent jie patys rytoj balsuotų priešingai, o to jau gal nesitikėtų nė velionis Molotovas.

Taip aš norėčiau pabrėžti, kad žmonės gerai suprastų ir už šitos salės sienų, ką jie padarė: daugiausia ir svarbiausia, ką galėjo padaryti savo Tėvynei ir savo vaikams. Jie priėmė svarbiausią mūsų valstybės įstatymą apie nepriklausomybę ir demokratiją.

Tai kertinis akmuo, kuris šiandien jau padėtas į konstitucinius Lietuvos Respublikos pamatus. Ant jo statysim teisinę valstybę su žmonių rinkta valdžia, kuri pati yra pavaldi įstatymui.

Žmonių sukurta valstybė gins jų būvį ir teises, o įstatymas gins žmogų arba žmonių, piliečių, tautinę arba religinę bendriją, jeigu reiktų, ir nuo pačios valstybės arba nedorų jos pareigūnų. Tai demokratija, kurią puoselėsime ir tobulinsime kartu su savo valstybe, būdami nepriklausomi nuo bet kurių mums primestų valdžių ir svetimų įsakinėjimų.

Po to, kai Lietuvos žmonės užvakar išreiškė savo bendrą valią, kitoks kelias jau būtų ir bus neteisėtas.

Tokį padarėme pagrindinį teisinį-konstitucinį sprendimą, kuris yra ir mūsų politinis ginklas. ... visų rinkėjų balsavimas dėl pagrindinio valstybės būties klausimo yra plebiscitas, kurio rezultatai yra galutiniai ir privalomi;... Mes norime doros ir atviros politikos, be sąmokslų ir slaptų protokolų,..."

Vytautai Landsbergi, ar pasirašote ir šiandien už šiuos savo žodžius?

Prisiminkime visi, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia mūsų teisė - referendumas. Būtina veikti mums, nes valdžia neveikia Tautos labui. Nusikalstamai neveikia.