1 nuotr.Ukmergėje vietos politiniai kaliniai stojo mūru vos kilus įtarimams, kad gali būti iškeldintas už Lietuvą žuvusio partizano Krikštaponio paminklas.
Ir paminklas partizanui liks, bent tokia yra naujausia mero žinia miestui. Tuo jis patikino ir mane asmeniškai. Ukmergė šiandien, kitaip nei Vilnius, yra vieta, kur žuvusieji už Lietuvos laisvę gerbiami, o ne trinami iš atminties.
Jonas Krikštaponis yra labai sunkiais nusikaltimais apkaltintas rezistentas. Sovietmečiu, Brežnevo laikais, KGB išgavo kelis liudijimus, kad jis ne tik dalyvavo, bet ir vadovavo masinėms žydų žudynėms Baltarusijoje. Jeigu tai būtų įrodyta, aš pats palaikyčiau, kad toks žmogus negali būti pagerbtas tautos.
Tačiau kiti, dvidešimčia metų ankstesni, taigi ir įvykiams artimesni liudijimai, teigė priešingai, kad Krikštaponio ten apskritai nebuvo.
Nieko daugiau, be prieštaringų liudijimų, nėra, jokių įrodymų. Taigi kaltinimai žmogui mesti labai baisūs ir jų pagrįstumą turėtų nuspręsti tik teismas. Ir teismas prieš metus nusprendė, kad Krikštaponio nusikaltimų įrodymų nėra.
Sprendimas neapskųstas ir įsiteisėjo, Ukmergės meras jį gerbia, nors, pavyzdžiui, Gabrielius Landsbergis labai tiesiogiai atakavo merą raštais, kad paminklą būtina nuimti.
Bet teisingumą vykdo teismai. Krikštaponis yra išteisintas.
Norisi nulenkti galvą prieš ukmergiškius, ypač prieš miesto Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skyrių. Tai garbės ir principo žmonės. Nors tai atrodo lokalus ir ne itin aktualus įvykis, iš tiesų tai tautos garbės reikalas.
Arba giname savo rezistentų atminimą, arba juos atiduodame vos kam nors metus įtarimus.
Galime būti tikri, Kremlius visada mes įtarimų ir bus pakankamai protingai tai daroma ne savo, o kitų rankomis.
