Vytautas SINICA: Nužudytas už pažiūras

Vakar JAV, Jutos Slėnio universiteto miestelyje nušautas konservatyvus politikos komentatorius Charlie Kirkas.

Jam buvo 31 metai ir jis buvo spėjęs nuveikti daugiau nei daugelis nuveiksime per savo gyvenimus. Trumpas šia liūdna proga pasakė vieną stipriausių, laiku ir vietoje savo kalbų, sukrėsta atrodo nemaža dalis Amerikos. Šaulys bent kol kas nerastas ir nesulaikytas.

Tiesą sakant, nepritariau daugybei jo pažiūrų. Jis visiškai klydo dėl Rusijos ir Ukrainos, buvo absoliutus ekonominis liberalas, neigė universitetinio išsilavinimo naudą ir t.t. Visa tai neturi jokios reikšmės.

Jo vertė ne jo pažiūrose. Kirkas drįso, ėmėsi ir mokėjo kurti laisvos ir atviros diskusijos kultūrą Amerikoje.

Ideologinės cenzūros įkarštyje jis buvo tas, kuris ėjo į jam priešiškiausias auditorijas, atviro sutiko pikčiausius pašnekovus, visiems turėjo atsakymus ir niekada nesislapstė už dviprasmybių.

Buvo visiškai tiesus ir visiškai atviras diskusijai. Jam priklauso 'prove me wrong' žanras, kai viešoje vietoje pastatomas staliukas su teze ir kvietimu diskusijai.

Jeigu kažkas nusipelnė žodžio laisvės kultūrai šiandienos Amerikoje, tai jis.

Bet jį nušovė kažkas, kas negalėjo pakęsti jo laisvo žodžio ir diskusijų, kurias jis sukeldavo.

JAV šiandien gyvena galybė žmonių, manančių, kad daugybe temų diskusijos negalimos, kad žmonės gali būti uždrausti dėl to, ką pasisako, ir kad kiti žmonės turi teisę į jų pažiūroms saugią erdvę ('safe space'), kurioje niekas neišsakytų jiems nepatinkančių, nemalonių idėjų.

Kirkas buvo to priešingybė -nuolatos rengė diskusijas studentų miesteliuose, nuolatos buvo sutinkamas protestais, kad jo 'neapykantos kalba' neva nepageidaujama ir turi būti uždrausta.

Niekas nežinome, ar būtent tuo Kirkas užkliuvo šauliui, tačiau būtent tuo jį dažniausiai kaltino priešiški aktyvistai.

Kirkas paliko žmoną ir du mažus vaikus. Per savo trumpą gyvenimą jis sukūrė savotišką imperiją, atnešusią turtus, žinomumą ir bent dalies visuomenės pagarbą.

Svarbiausias jo pėdsakas - begalė jaunų žmonių tik jo dėka susidomėjo politika, įsitraukė į ją, apskritai pradėjo sau užduoti klausimus apie viešąjį ir valstybės gyvenimą. Ne pažiūros, o būtent tai yra jo palikimas.

Šios žmogžudystės politinės pasekmės gali būti išties baisios. Politinių žmogžudysčių pastaruoju metu daugėja, jos daug kuo skiriasi. Pasikėsinta į Trumpą, Rusijos tarnybų nušautas buvęs Ukrainos Rados pirmininkas, neaiškiomis aplinkybėmis per trumpą laiką žuvo net 7 AFD politikai ir t.t. Tačiau, nors makabriškai skamba, pasikėsinimai į politikus nėra naujovė ir kažkuria prasme nestebina.

Visą JAV istoriją buvo kėsinamasi į jos prezidentus. Čia nužudytas ne politikas. Žmogus nepriimantis politinių sprendimų, neatsakingas už įstatymus, o tik gynęs savo pažiūras ir dėstęs argumentus viešumoje.

Jeigu politinė neapykanta pasiekė tokį laipsnį, kad žudoma vien už išsakomas pažiūras, tegu kartais provokatyvias, gyvensime visiškai nesaugiose visuomenėse.

Kas, kokie kairieji ar dešinieji, dabar saugiai jausis kalbėdami viešumoje?

Nėra jokių abejonių, kad kvaila ir niekinga retorika, kai kitaminčiai skelbiami fašistais, naciais ir kitokiais nusikaltėliais, prisidėjo prie tokio žingsnio ir politinio smurto normalizavimo apskritai.

Jeigu kitamintis yra 'fašistas' ar 'nacis', ribos, ką galima padaryti, kad jį sustabdytum, gerokai išsitrina. Ir ne, tai negalioja į abi puses. 'Komunisto' ar 'marksisto' etiketė šiandienos Amerikoje nėra tokia pavojinga, priešingai, didžiulė jaunimo dalis laiko šias pažiūras normaliomis ir 'neteisingai suprastomis'.

Pabaigai prašosi mintis apie Lietuvą. JAV turi bepročių su ginklais problemą. Vakarų Europa turi imigrantų su ginklais problemą. Lietuva ir mūsų regionas apskritai kol kas politizuoto smurto problemos neturi, žmonės nėra žudomi.

Reikia saugoti savo visuomenės sanklodą ir jos neradikalizuoti, kad tai nepasikeistų.