Kaip suprantu, tol tuos rusus pulsim, kol visi susikulsim. Kažkada ukrainiečiai prisiprašė, o dabar mes sėkmingai sekame jų pėdom: pravardžiuojam, koliojam, provokuojam, o vietinius terorizuojam...
Kaip suprantu: viskas vardan Tėvynės ir jos gerovės! Betgi mūsų Tėvynė jau seniai užvaldyta mišrūnų ir puikiai tvarkosi be mūsų. Emigravusius darbščiausius lietuvius sėkmingai keičia imigrantai bei kt. įv. Boltų vairuotojai. Vargu ar jie eis kariauti už Lietuvą. Teks aukotis mums patiems. Už save ir juos.
Kaip suprantu, bus karas dėl Lietuvos be lietuvių. Toks, koks dabar vyksta Ukrainoje: geriausi sūnūs deda galvas už Ukrainą, o mišrūnai irgi deda, bet - skersą: naudojasi auksiniais tualetais, dalinasi „otkatus" ir slapstosi po telavivus. Nes juos tenkina bet kokia tėvynė, kai bus sugriauta ir suniokota Ukraina: netikiu, kad jie dalyvaus atstatymo darbuose, kuomet jiems gerai bet kuriuose namuose.
Kaip suprantu, mūsų laukia panašus liūdnas likimas, nes jau dabar savo gydytojų, mokytojų bei policininkų sąskaita lendame į skolas vardan būsimo karo ir net poligonus statom arčiau pasienio su būsimais priešais, kad aniems nereikėtų su dronais gainioti mūsų tankų po pasėlių laukus bei miškus.
P.S. Kaip suprantu, Lietuva nepriklausoma ir laisva tampa tada, kai gatvėse visus rusiškus pavadinimus pakeičiame į angliškus, ar ne?! „Koks gražus mažytis mūsų kraštas - kaip lašelis tyro gintaro: kito tokio krašto nesuras..." (Rusijos ir JAV augintinio.)
Autoriaus trigrašis: Tik parašęs supratau, kaip aš smarkiai apsigavau: juk kariauti teks ne mums, o mūsų vaikams bei anūkams. Kurie, be abejo mūsų paklaus: Už ką jiems tokia dalia? Lengviausia atsakyti: „Už Tėvynę!!!" Tik vargu, ar toks pasiteisinimas juos patenkins, nes mūsų didieji sąjungininkai iš NATO rusus puola gindamiesi nuo rusų, kad užvaldytų jų neįkainojamus žemės išteklius, o mus naudoja tik kaip gyvą „mėsą".
P.S. Nes jei ir pretenduojam į Rusijos gėrybes, tai veikiausiai tik... į Sibiro platybes. (Rusų pergalės atveju.)