1 nuotr.Kai pagaliau prisiprašysime, kad rusai pas mus vėl atidardėtų su savo tankais, ko gero, aš pirmiausiai pasiprašysiu į jų bunkerį, kad vėl nesutepčiau savo reputacijos ir mano „Respublika" vėl nebūtų pravardžiuojama „Kremliaus ruporu". Todėl jokiu būdu nebekviesiu pas save išvaikytų žurnalistų leisti bendro „Laisvos Lietuvos" laikraščio, o kai pasipils kraujas ir narsieji kolegos „išgaruos" nebekritikuosiu „Respublikoje" okupantų, nebelakstysiu į seimą drąsinti pasimetusių seimūnų, kurie buvo pasiruošę mirti už Lietuvą, vilkėdami neperšaunamas liemenes, bei dalintis su jais informacija, kas vyksta prie TV bokšto bei aplink seimą, juolab nebedemaskuosiu „judų", kurie suskubs perbėgti į stipriųjų pusę...
Kadangi mišrūnai yra labai kerštingi bei gyvybingi ir sėkmingai asimiliuojasi ne tik su čiabuviais, kurių nekenčia labiau už rusus, bet ir su bet kokia valdžia, kuri jiems visada gera, kol moka pinigus ir dosni kaip visada.
P.S. Vienintelis dalykas, kuris dar gali mane nuo kolaboravimo su priešais sulaikyti - tai baimė! (Neduok Dieve, vėliau ištiks Lietuvos Dalios dalia ir būsiu nugrūstas į Daukantynę...)
