1 nuotr.Kuomet išgirdau apie Gerovės valstybės kūrimą Lietuvoje, iškart prisiminiau kaip statėm komunizmą. Valdžia mums žadėjo, kad viskas bus už dyką, nes nebebus pinigų, nebus nei ponų, nei tarnų, o gėrybės bus paskirstomos pagal principą: „Iš kiekvieno pagal sugebėjimus - kiekvienam pagal poreikius!"
Akivaizdu, kad buvę komunistai komunizmo idėjų neatsisakė. Pinigų jau nebėra. (Bent taip teigiama mokytojams, gydytojams bei policininkams.) Liaudies tarnai savo turtais jau susilygino su ponais. O poreikiai vis auga ir auga, tik sugebėjimai akyse nyksta. (Pvz. Zingeris nebeišgali pats net batų užsirišti.)
Ko gero, bus įvykdytas ir paskutinio komunistų vadovo Gorbačiovo pažadas, kad iki 2000-ųjų metų pabaigos visi gaus po butą. Ir nors į grafiką nelabai įsipaišome, viskas priklauso tik nuo mūsų geros valios: jei pavyks išprovokuoti karą, bus tiek daug tuščių butų, kad nespėsime jų remontuoti po dronų atakų.
Tad ko dar mums trūksta šioje Gerovės valstybėje (ar valstijoje)? Ko gero, tik lygių teisių su LGBT nariais. Kad ir mes galėtume talžyti Vilniaus aikštėse mums nepatinkančius piliečius, o policija nesikištų ir išneštų ant rankų visus nepatenkintuosius, staugiančius iš nevilties: „Už Gerovės Lietuvą, vyrai!!!"
P.S. Vis pagalvoju, ar ne metas ir mums, senamadiškiems piliečiams, pradėti burtis į draugijas, kovojant už savo teises išlikti žmonėmis kokie gimėme. (Prižadu, kad į šimtatūkstantines paramas, skirtas tik LGBT paradams, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrai nepretenduotume.)
