Vitalijus DIGREVIČIUS: Nei istorija, nei pasaka

Į Kunigaikštystę įskrido dronas.

Sukvietė Didysis Kunigaikštis visus žynius ir patarėjus,.. ir mažesnius kunigaikščius.

- Kas tas dronas?

- Tai toks plastmasinis paukštis, valdove. Be plunksnų, bet skrenda.

- O kas yra plastmasė?

- Beveik kaip žalvaris, tik skraidyti gali.

- O jis mums pavojingas?

- Du kilogramus nelaimių nešė, valdove.

- O kas jį pasiuntė?

- Taip nustatėm, kad maskolių kniazius Putionkinas.

- Iškvieskit Putionkiną. Tegul atsiklaupęs prie kojų paaiškina.

Putionkinas, pasibalnojęs eikliąją Armatą, atvyko per tris savaites. Atsiklaupė prieš Didijį.

- Paaiškink, Putionkinai, kodėl tavo plastmasinis paukštis mums nelaimes neša?

- Dovanok, Didysis Kunigaikšti, netyčia. Čia kniaziaus Zelionkino žyniai jį nuo kurso nukreipė. O tavo žemių apsaugai kunigaikštienė vadovauja, tai nepastebėjo, nes tuo metu užjūrio parėdus matavosi.

- Ne tavo reikalas apie kunigaikštienę. Jai ir taip migrena nuo rūpesčių. Kitas klausimas. Iš kur gavai plastmasės?

- Su Mandarinu Pingiu į naftą išmainiau. Jis man iš seniau ir paraką pristato.

- O kas yra nafta?

- Toks skystis signaliniams laužams kūrenti,.. galiu ir Tau tiekti... neribotais kiekiais,.. pasigailėk, Valdove.

- Šį kartą paleisiu nenukirsdinęs. Atsiųsi man tris šimtus bačkų tos, kaip jinai,.. naftos, Mandarino Pingio adresą ir telefono numerį, ir trisdešimt švaresnių moteriškių Vienos baliui organizuoti. Eik lauk.

Parimo Didysis Kunigaikštis soste ir ėmė balsu mąstyti: „Kiek daug ant svieto yra pasikeitę, kiek daug nebežinau. Reikės su pusbroliu Jau Gaila iš Krokuvos susitikti, kokio midaus išlenkti - jis viską apie užjūrius žino. O gal ir man laikas karūnuotis? Būčiau Karalius. Skamba, ar ne?".

- (Gudijos vasalas, slapčia išgirdęs apmąstymus) Valdove, dabar užjūry madingas Prezidento titulas. Aš jau turiu. Tik daug apribojimų: negali galvų kapoti, turi Stambulo konvencijos laikytis, opozicijos puolimą atlaikyti.

- Eik šalin, pasalūne. Aš dar kol kas Didžiuoju pabūsiu. Kur maršalka Frederis? Tegul sužino viską apie Prezidento instituciją, gal kada dar pagalvosiu.

Vėl pasinėrė į apmąstymus: „O dievai. Kiek rūpesčių reikia Didžiajam atlaikyti. Kiek pastangų ir vargo įdėti, kad kunigaikštystė klestėtų. Kaži, ar atlaikys mano pro, pro, pro, provaikiai šitą valdžios ir atsakomybės naštą? Ar išlaikys valstybę iki juodos jūros?".