1 nuotr.Tą vakarą Ramanauskienė tiesiog pribloškė:
- Eisiu į merės rinkimus.
- Čia į tos rusų parduotuvės?
- Ne, į tiesioginius merės rinkimus. Mūsų rajonas labai svarbus Žemaitaitijos regione, žmonės subrendę politiškai, aktyvūs.
- Nu, ar tau reikia? Ar tu subrendus situacijai?
- Klausyk,.. ar aš graži?
- O taip.
- Ar protinga?
- Na, a, a... nenorėk visko kartu.
Žandas paraudo staigiai. Patryniau ir pabandžiau situaciją išvynioti:
- Betgi tu be sekso jokioj srity nesigaudai. Nei apie šildymą, nei apie šaldymą.
- O kam patarėjai? Vyrai merai tai ne tik patarėjus, net sekretores-referentes turi tam tikriems klausimais. O aš tik į seniai įsteigtus etatus: broliuką - į vandenų direktorius, uošvį - į buhalteriją, babą - masažinės kėdės operatore ir t.t.
- O kaip Ramanauskas? Jis gi kūrėjas, muzikierius.
- Aš jį kapelmeisteriu įdarbinčiau.
- Taigi nėra savivaldybėje kapelos.
- Tada kapelionu, vis prie muzikos. O tave kur nors prie ūkio, kad visada po ranka būtum.
- Nei nesvajok (čia per kepenis vienai dangiškai pirsnotojai). Maniškei labai nepatiks, kad dirbčiau su tavimi taip artimai. Mes tuo klausimu su ja dabar dažnai ginčijamės. Sako, ginčai priveda prie tiesos, bet prie tikros tiesos taip ir neprieinam. Tiesa gimsta tik lovoje. Be to, aš dabar dirbu prie lošimų, tai pareigose gautųsi interesų vienybė ir kova.
- Bet, įsivaizduok, kurą gautum už dyką.
- Ot, čia ir prasidėtų. Tave pažįstant galvočiau, kad tuoj sudegtum su čekiukais - prisipirktum valdiškai visokių lūpdažių, veido kaukių, lubrikantų, SPA valdiškai užsisakytum.
- Bet gi mane Partija apsaugotų.
- Partija net Lenino neapsaugojo, kai pačiai padai užsidegė, o ką čia tu.
- Tai, manai, reikia tos idėjos atsisakyti?
- Žinok, vykdomoji valdžia visada nukenčia pirmiausia. Jei negali ramiu užpakaliu sėdėti, eik į parlamentinę valdžią. Stenkis pakliūti į Seimą, na, blogiausiu atveju, - į Tarybą, ten irgi čekiukai priklauso.
