1 nuotr.Ot, visiems taip ir sakau: sėdžiu, sėdėjau ir dar sėdėsiu. Maistas geras, lovos patogios, niekas nekruša (smegenų), ne taip, kaip Poviliuką. Chebra nebloga, išsilavinę visi, užsisportavę.
Kadangi nesu nei žmogžudys ar prievartautojas, o tik lošėjas ir finansinis biudžeto išeikvotojas, esu pakankamai gerbiamas ir turiu „finansisto" pravardę.
Nebrangiai teikiu konsultacijas lošimų teorijos, investicinio raštingumo ir panašaus pobūdžio klausimais. Dar keturis mokau aukštosios matematinės analizės kurso. Su prižiūrėtojais ir administracija palaikau gerus dalykinius santykius. Santykiai už pinigus.
Kadangi čia sudarytos puikios sąlygos, besibaigiant terminui su administracijos žinia iškrečiu kokią šunybę, ir teismas vėl pratęsia buvimo laiką.
Jei turiu kokių nors reikalų laisvėje, trumpam pabėgu iš kolonijos. Žinau, kad turiu grįžti per tris paras, kol dar nepaskelbta paieška. Dažniausiai apsistoju pas Teresę, sutvarkau visus seksualinius ir finansinius reikalus, išsikeičiu virtualią valiutą ir grįžtu atgal grąžydamas rankas ir prašydamas pasigailėjimo.
Kalėjimo administracija tuo metu pasiunčia gaudyti būrį su šunimis į gretimus miškus. Viskas tas kainuoja nemažus pinigus, bet su viršininkais geriausia gyventi santarvėje.
Daug kas klausia, kuo užsiimu laisvalaikiu. Kad jo nelabai yra - turiu atsidaręs elektronikos prietaisų krautuvėlę (mobilūs telefonai, pakrovėjai, SIM kortelės), kurią valdome per pusę su kolonijos viršininku, turime užverbavę keletą „mulų" kaip prekių pernešėjus-tiekėjus.
Kaip adminas tvarkau kolonijos signalizaciją ir kompiuterines sistemas. Tiesa, su viršininku dirbti darosi sunku: tai jis užsimano didesnės pelno dalies, tai kažkas jam pasiūlo paleisti per krautuvėlę tabletes ar miltelius, dėl ko aš esu kategoriškai prieš - verslas turi būti švarus.
Dabar bandom paruošti projektą europinėms lėšoms gauti (kolonijoms prioritetas). Yra minčių atidaryti kolonijoje čefyrinę, turiu sumąstęs net pavadinimą „Tea paradise", bet viršininkas linksta link seksualinių paslaugų teikimo, juolab, kad yra norinčių papildomai užsidirbti darbuotojų. Niekaip negaliu jam išaiškinti ribos tarp legalaus ir draudžiamo, jis mano, kad jam viskas leistina.
Po pietukų, kai visiems yra tylos metas, keletą valandėlių praleidžiu prie telefono. Atlyginimas, jei pavyksta, yra nerealus: bobutės per prievartą įbruka savo gyvenimo santaupas. Turiu keletą patikrintų versijų - mokesčių inspektorius, Amerikos generolas, Šri Lankos advokatas ir menininkas prie mirties.
Gaila, kad kuo toliau, tuo konkurencija toje srityje didėja, o potencialios lėšos mažėja.
Daug kas manęs klausia: o kaip su pensija? Ar užteks bazinės, ar kaupiu papildomai II pakopoje?
Jiems visiems mano atsakymas trumpas - pensininkai taip pat sėdi. Tik labai bijau, kad nusenęs ir nukvakęs neatiduočiau visko kokiam telefoniniam sukčiui.
