Vitalijus DIGREVIČIUS: Galiojimo laikas

Pirmiausiai dėl to, kad, besibaigiant šitam laikui, sumažėja prekės kaina. Ir psichologiškai - kuo prekė ilgiau galioja, tuo smagiau ją vartoti.

O Jums - kitaip?

Galiojimo laikas svaigina kaip saldus miegas, nakties nuotykis, kiniškas internetinis pirkinys. Galiojimo laiką etiketėje skenuojame akimis, tikriname liežuviu, uosle ir kitais sensodromo pojūčiais, bet ne visada rezultatai būna tapatūs.

Stipriau įsigilinęs į šitą sferą atradau daug įdomybių. Pasirodo, galiojimo laikas nustatytas ne tik maisto prekėms. Galiojimo laiką turi pernykštis sniegas, neišsipildžiusios svajonės, ištaškyta II pensijų pakopos išmoka, veltui pravažinėtas dyzelis, neįvykdyti pažadai, pasibaigusi meilė ir dar daug kas.

Net Partijos turi galiojimo laiką - kai kurioms skirta tik keturi metai (nuo rinkimų iki rinkimų).

Tačiau galiojimo laiką, patyriau, labai lengva pakeisti - ant senos etiketės užklijuoji naują, ir vėl prekė tampa nauja.

Žinokite, Kalėdų naktį, kai visi prabyla, parduotuvėse galima girdėti kaip prekės šnibžda viena kitai, kiek kalėdinių etikečių sluoksnių kuri turi.

Patyrinėkite, kiek supermarketuose ant prekių yra etikečių sluoksnių. Tai rodo prekių ilgaamžiškumą.

Partijoms galioja tas pats. Kelios jų yra prasmirdusiai amžinos. Tik perklijuojamos pažadų etiketės. Daugiasluoksnės ideologijos sindromas.

Aš nekalbu apie konjaką ar vyną, kurių galiojimo laikas yra neribotas ir kokybė su metais tik kyla.

Kalbu apie metinę varškę, pažandes, pietryčių Azijos doradas ir kt. Etiketes perklijuoja eiliniai, gavę griežtą įsakymą iš vadovybės, kadangi vadovybė turi likti skaidri ir nepakaltinama.

Galiojimo laiką galima pratęsti ir kitais metodais: sumalant, perdirbant į „šefo" gaminius, parūkant, pasūdant, užkonservuojant ar kitaip pakeičiant pradinę būseną, išlaikant nesikeičiančias kainas.

Yra šimtas būdų kaip uždaryti maisto produkciją į žiedinį vartojimo ciklą. Ir tai yra progresyvu, kadangi pasaulio maisto atsargos tolygiai senka.

Vėliau pagalvojau, ar verta galvoti? Už tave juk galvoja gudresni, verslesni, o tau reikia tik vartoti. Vartoti maistą, buitį, demagogiją, ideologiją, nes tu esi tik Vartotojas. Aišku, piniginėje reikia turėti už ką vartoti.

Kažkaip visas mintis susumavęs nuėjau pas šeimos gydytoją:

- Gal būtų galima sužinoti mano paties galiojimo laiką?

Buvo atverstas e-sveikatos puslapis, pasiųsta atlikti kelis tyrimus ir nustatyta, kad mano galiojimo laikas pasibaigęs jau užpernai.

Pradėjau domėtis, gal galimas pratęsimas perklijuojant etiketę, manęs nesumalant ir be transplantacijų, tačiau buvo atsakyta, kad tai pirmas toks prašymas ir reikia pasitarti su klinikos direktoriumi.

Išklausęs situacijos esmę direktorius įsiuto ir ėmė rėkti ant gydytojo:

- Tai kur jūs, debilai, žiūrite. Daugiau kaip metai pasibaigęs galiojimo laikas, o jūs ką? Žiaurus aplaidumas darbe. Čia jau griežto tikrai neužteks. Situaciją įsakau ištaisyti per dvi savaites.

Jau praėjo trys dienos. Sėdžiu prie kompiuterio, rašau „Respublikai" tekstą ir laukiu, kuo čia dabar baigsis. Kiek dar liko?..