1 nuotr.Šalies gynybos tema jau buvo kalbėta, bet matant, kaip „puikiai" tvarkėsi naujoji vyriausybė, kurios dalis ministrų, įskaitant KAM vadovę Dovilę Šakalienę, greičiausiai, vėl bus sugrąžinti į tas pačias šiltas vieteles, tylėti nebeišeina.
Rugpjūčio viduryje vyriausybė pritarė siūlymui iš skolintų lėšų papildomai skirti 461 mln. eurų avansui už Lietuvos perkamus vokiškus „Leopard" tankus. Finansų ministerija patikslino, kad skirti papildomas lėšas leidžia pernai 800 mln. eurų padidintas skolinimosi limitas.
Tai yra, tuo pat metu, kai šalies politikieriai, pasitelkę įtakotukus ir socialines reklamas, visuomenei bando įrodinėti, jog būtina kelti mokesčius, nes jų esą trūksta krašto gynybai, jie lengva ranka nusprendžia skirti beveik 0,5 mlrd. eurų tankams.
Visi karo ir saugumo sričių ekspertai vienu balsu teigia, kad tankai yra praėjusio amžiaus atgyvena, o moderniuose karuose kariaujama pasitelkiant toliašaudę artileriją, raketas ir dronus.
Nepaisant to, „šaunieji" Lietuvos ministrai, kurie, spėju, apie karinius reikalus išmano tiek pat, kiek aš - apie skrydžius į kosmosą, skolintas lėšas, kurias mums reikės grąžinti, planuoja skirti ne ekonomikos gaivinimui, ne dronų gamybos linijoms ar oro gynybos priemonėms, o būtent tankams.
Kas dar įdomiau, pirmąsias kovos mašinas, jeigu viskas bus gerai, Lietuva gautų tik 2029-aisiais metais, o visus 44 „Leopardus" - iki 2034 metų.
Nori nenori, bet čia iškyla pasakojimas apie turkų išminčių Chodža Nasrediną, kuris, gavęs pilną išlaikymą, per 20 metų pažadėjo chanui išmokyti asilą kalbėti.
Kai jam pasakė, kad tai neįmanoma, išminčius atkirto - aš gerai gyvenu jau dabar, o per 20 metų arba chanas numirs, arba aš, arba asilas padvės.
Ir apima mane nuojauta, kad Lietuva atsidūrė minėto chano vietoje - mes kažkam įsipareigojame jau šiandien, tačiau ne faktas, kad „kėdės bus ryte", kaip sakė vienas filmo „12 kėdžių" veikėjų.
O jeigu tankų ir negausime, tai atsakingų po 5 ar, juolab, po 10-ies metų niekas, kaip rodo praktika, neieškos.
Nors tikrai būtų verta!
