Kas galėtų atrodyti kvailiau už aiškinimą, kad žodžio laisvė Lietuvoje priklauso nuo LRT administracijos vadovo atleidimo iš pareigų tvarkos.
Manau, kad demokratiškiau atrodytų, jeigu LRT taryba generalinį(ę) direktorių(ę) atleistų daugiau kaip pusės tarybos narių valia, o ne „nemažiau kaip pusės tarybos narių balsais".
Prie dabartinio bendrapiliečių supriešinimo ir teisinio nihilizmo valstybės viešajame sektoriuje, slaptas LRT tarybos narių balsavimas geriau apsaugotų juos nuo nešališkumui pavojingo konformizmo.
Tačiau vienokia ar kitokia personalijos pakeitimo vienoje institucijoje tvarka tikrai nenulemia žmonių teisės į žodžio laisvę.
Ne mažesniu bukumu pasižymi ir vengimas sužinoti, ką mums pasiūlys kaimynas, kai iš jo pusės pučiant vėjui, į mūsų kiemą sklinda bjaurus kvapas.
Ką mes galime prarasti gaudami papildomą informaciją, kai, mums garsiai pareiškus pasipiktinimą, nemėgstamas kaimynas pasiūlė pasitarti?
Daug kam liko nesuprastas ir „kultūrininkų" skleistas mitas, kad tautos kultūros lygis priklauso nuo vieno pareigūno, kuris galėtų pakelti ar sužlugdyti visos tautos bendrabūvio kultūrą.
Dar labiau gluminančia virto „kultūrininkų" idėjinė mutacija, jiems pareiškus siekį tapti valstybingumo kultūros reformatoriais, tačiau orientuojantis ne į sisteminius pokyčius visuomenės savivaldoje, o į finansinius srautus, skirstant biudžeto lėšas.
Visa tai liudija, jog savanaudiškos interesų grupės bando apkvailinti pilietinę daugumą, skleisdamos nuprotintus pranašavimus, po kuriais slepiami kažkieno nešvarūs interesai.