Jonas IVOŠKA: Ar mūsų Seimui rūpi valstybės teisinė kultūra?

Deja, Lietuvoje iki šiol valstybingumo praktika nenori paklusti išmintingų žmonių pasiūlytai tvarkai.

Matydamas, kad Lietuvoje įsivyrauja antikonstitucinių teismo aktų ir dvejopų standartų praktika, dar kartą pabandžiau pateikti LR Seimui peticiją, bandydamas parodyti, kad teisėjai nėra neklystantys. Todėl teismo aktams, analogiškai Seimo, Prezidento ir Vyriausybės aktams, turi būti taikoma atitikties Konstitucijai patikrinimo procedūra. Kaip tai padaryti, toliau pateikiu ištrauką iš Seimui pateiktos peticijos.

Priimant 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, jos preambulėje buvo išreikšta Tautos valia siekti „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės." Tarp svarbiausių teisinės valstybės pagrindus įtvirtinančių sąlygų - Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies normos įgyvendinimas.

Ši konstitucinė nuostata garantuoja, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Nesilaikant šios konstitucinės nuostatos kituose Konstitucijos straipsniuose, prarandamas konstitucinių normų loginis vientisumas ir tiesioginio Konstitucijos taikymo galimybė.

Vienintelis būdas išgyvendinti Konstitucijai priešingų aktų galiojimą - nustatyti kiekvieno teisės akto, kuriam nenumatyta kitokia įstatyminė patikrinimo tvarka, procedūrą jo konstitucingumui patikrinti. Tokiais teisės aktais, kuriems nenustatyta jų atitikties Konstitucijai patikrinimo procedūra, yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aktai.

Svarbu pažymėti, kad Seimo, Prezidento ir Vyriausybės aktų autoriai laikomi galinčiais suklysti, jiems rengiant ir priimant teisės aktus. Todėl Konstitucija numato šių valstybės institucijų priimtų aktų konstitucingumo kontrolę.

Tuo tarpu galutinių teismo instancijų teisėjai dabartinio konstitucinio reguliavimo požiūriu laikomi neklystančiais. Jų priimti teisės aktai, nepriklausomai nuo jų priešingumo Konstitucijai, ne tik lieka galioti, bet ir vykdomi valstybės prievartine tvarka.

Dėl to minėtų teismų teisėjai nėra pavaldūs LR Konstitucijai. Jų pareiginių funkcijų vykdymu suteiktos galios viršija Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies ir 112 straipsnio 6 dalies galias. Teismo aktų neskundžiamumas reiškia visišką jų nepriklausymą nuo Konstitucijos. Tai prieštarauja ne tik Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, bet ir Konstitucijos 6 straipsnio nuostatoms, suteikiančioms kiekvienam asmeniui galimybę savo teises ginti tiesiogiai remiantis Konstitucija.

Pažymėtina, kad Konstitucijai priešingų teismo aktų vykdymu kėsinamasi į konstitucines žmogaus teises ir Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką. Esant tokiam prievartiniam kėsinimuisi į konstitucinę santvarką, Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalis suteikia tautai ir kiekvienam piliečiui teisę priešintis bet kam, t.y. ir teisėjams, kai jų priimti teisės aktai akivaizdžiai priešingi Konstitucijai.

Nesant jokio priešinimosi formų teisinio apibrėžtumo, išpuolius prieš teisėjus tenka laikyti Konstitucija leista piliečių gynybine veikla. Kur tokia veikla gali nuvesti sunku prognozuoti. Todėl siūlomų dalies Konstitucijos normų korektūra turi ir taikaus visuomenės sambūvio, ir teisėsauginio stabilumo prasmę.

Svarbu žinoti, kad teismo aktų neskundžiamumas sudaro prielaidas korupcijai. Teisėjas, kaip kiekvienas žmogus, turėtų elgtis vedinas saviraiškos ir pripažinimo motyvų. Pareigūnai, kurių sprendimai galutiniai ir neskundžiami, yra įstatymiškai privilegijuoti, nes neturi pareigos savo valią derinti su visuomeniniu interesu.

Tai reiškia, kad jų darbinė veikla nėra motyvuota visuomeninio pripažinimo poreikiu. Todėl tokias galias turinčio pareigūno saviraiškos motyvas orientuotas ne į visuomeninį pripažinimą, o į savanaudiškumą. Tad tikėtis iš tokio pareigūno teisingumo, ypač jeigu jis stokoja prigimtinės empatijos, beviltiškas lūkestis.

Įvertinus ydingo konstitucinio reguliavimo padarinius, LR Seimui siūloma Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų keitimo tvarka, šio pagrindinio įstatymo tekstą papildant atitinkamomis pataisomis:

a) LR Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį („Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.") papildyti nauja redakcija ir šią dalį išdėstyti taip:

„Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktai, neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams."

b) LR Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalį („Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.") papildyti nauja redakcija ir šią dalį išdėstyti taip:

„Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimus, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktai, priimti išnagrinėtose bylose."

c) LR Konstitucijos 106 straipsnį papildyti tokio turinio nauja ketvirtąją dalimi (esamą ketvirtąją dalį laikant penktąja dalimi):

„Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktų sutikimo su Konstitucija į Konstitucinį Teismą gali kreiptis konkrečios bylos teismo procese dalyvavę teisėjai, prokurorai, advokatai."

d) LR Konstitucijos107 straipsnį papildyti antrąja dalimi (esamas antrąją ir trečiąją dalis laikyti atitinkamai trečiąja ir ketvirtąja dalimis):

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktų vykdymas sustabdomas Konstituciniam Teismui priėmus nagrinėti konstitucinį skundą."

Atlikus šiuos LR Konstitucijos pakeitimus, žinoma, tektų koreguoti kelių Civilinio proceso kodekso normų redakciją. Jeigu tam Seimas nėra profesiškai pribrendęs, mes, piliečiai, esame pasiruošę padėti.