Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie auditą

Aišku, kartotis nėra prasmės bet pamiršti to irgi nevalia. Jums šiame tekste pateiksiu faktus ir daug skaičių. Išvadas kaip visada - darykitės patys.

Jos Šviesybė LRT vadovė pirmadienį jums sakė, kad Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos gali būti eskaluojamos kai kurių politikų: „Šiandien Seime jau matėme to preliudiją, jau matome komunikaciją socialiniuose tinkluose. Atsakant trumpai, taip, manau, kad rekomendacijos bus eskaluojamos". Tai buvo gynyba.

O ką byloja skaičiukai?

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) - institucija, turinti išskirtinį statusą valstybės sistemoje. Ji finansuojama tiesiogiai iš valstybės biudžeto, veikia be turinio apribojimų, formaliai nepriklauso nuo Vyriausybės ir Seimo ir kasmet gauna apie 80 milijonų eurų viešųjų lėšų.

Todėl auditas, kurį 2025 metais atliko Valstybės kontrolė, tapo ne tik finansiniu vertinimu, bet ir testu - ar visuomeninis transliuotojas iš tiesų tarnauja visuomenei, ar vis dažniau - savo vidaus draugų ratui.

Audito duomenimis 2024 metais LRT vykdė 578 programų kūrimo ir gamybos pirkimus. Iš jų 516 (tai yra 89 proc.) buvo atlikti neskelbiamos apklausos būdu - t. y. kreipiantis į konkretų tiekėją be atviro konkurso. Tokiu būdu buvo išleista 12,74 mln eurų - tai daugiau nei pusė visos metinės pirkimų vertės.

Tik 62 pirkimai (apie 11 proc.) buvo vykdyti konkurso būdu, nors Viešųjų pirkimų įstatymas numato atviras procedūras kaip normą.

Auditoriai konstatavo, kad tokia proporcija iš esmės reiškia: LRT veikia pagal uždarų sandorių logiką. Kai institucija, kuri turėtų būti skaidrumo etalonas, beveik visus pirkimus vykdo per „apklausas", kyla natūralus klausimas - ar tai dėl neefektyvumo, ar dėl patogumo „saviems"?

Valstybės kontrolė pažymėjo, kad neskelbiamos apklausos būdu įsigytų paslaugų kainos dažnai nebuvo lygintos su rinkos verte. Kai kuriose bylose nebuvo pateikta kainų analizės ar sąmatų, kurios leistų įsitikinti, ar pirkimas buvo ekonomiškas. Kitaip tariant nebuvo nei konkurencijos, nei kainos pagrįstumo.

Pavyzdžiui, laidos „Kultūros diena" gamyba kainavo 143 tūkst. eurų, o panašios apimties projektas „Lietuvos balsai" - 176 tūkst. eurų, tačiau nei vieno atvejo sąmata nebuvo viešai paskelbta. Auditoriai negalėjo patikrinti, ar gamybos išlaidos pagrįstos faktinėmis valandomis, technine įranga ir darbo jėga.

LRT gynyba buvo ypatingai paprasta: „kūrybos paslaugos yra specifinės, todėl konkurencija ribota". Tačiau kai devyni iš dešimties pirkimų vykdomi be konkurso, sunku kalbėti apie rinkos specifiką - tai tampa sistema, o ne išimtimi.

Per 2021-2024 m. laikotarpį LRT kasmet sudarė nuo 1 027 iki 1 638 autorinių sutarčių. Iš jų 11,8-17,3 proc. buvo sudarytos su pačiais LRT darbuotojais - tai reiškia, kad maždaug kas šešta autorinė sutartis buvo pasirašyta su etatiniu darbuotoju.

Auditas nustatė penkis konkrečius atvejus iš 44 tikrintų, kai autorinė sutartis faktiškai dubliavo nuolatinio darbuotojo pareigas.

Tai klasikinis „paslaugos vietoje darbo" modelis: žmogus gauna atlyginimą kaip etatinis darbuotojas, bet papildomai sudaro ir autorinę sutartį už tą pačią veiklą. Tokia praktika leidžia apeiti darbo laiko, viršvalandžių ir socialinių garantijų reikalavimus.

Kai kurie LRT darbuotojai per metus gaudavo po 3-4 autorines sutartis - kai kurių sutarčių vertė viršijo 10 tūkst. eurų, nors pagrindinis atlyginimas liko nepakitęs.

Auditoriai nurodė, kad LRT neturi nustatytos tvarkos, kada įsteigiama pareigybė, o kada samdoma per autorinę sutartį. Tai reiškia, kad sprendimai priimami ad hoc - pagal pažintį, pasitikėjimą ar asmeninę simpatiją. Formaliai teisėta, praktiškai - puiki dirva gerai gyventi „saviškiams".

Taip pat tuo laikotarpiu LRT įdarbino 113 žmonių, pasinaudodama vidaus taisyklėse numatytomis išimtimis. Tai sudarė 38 proc. visų naujų įdarbinimų. Kitaip tariant - daugiau nei trečdalis darbuotojų pateko į LRT be viešo konkurso, be atviros atrankos ir be išsamios dokumentacijos.

Auditoriai pažymėjo, kad atrankos procesas nebuvo dokumentuojamas, todėl neįmanoma patikrinti, ar pasirinkimas pagrįstas pretendento kompetencija. Tai leidžia daryti išvadą, kad dalis įdarbinimų galėjo būti grįsti vadovaujantis lojalumo kriterijais.

Kai yra sistema, kurioje žmonės atsiranda ne dėl kvalifikacijos, o dėl „patikimumo". Tokia struktūra atrodo kaip uždara organizacinė ekosistema, kurioje naujokas iš išorės - išimtis, o pažįstamas - norma.

Auditas parodė, kad LRT finansavimas sparčiai auga:

• 2023 m. biudžetas - 73,5 mln eurų,

• 2024 m. - 79,6 mln eurų,

• 2025 m. projektas - 87,8 mln eurų,

• 2026 m. projektas - 97,2 mln eurų.

Tuo pat metu viešųjų pirkimų efektyvumas, pagal Valstybės kontrolės vertinimą, negerėjo, o vidinė kontrolė buvo „riboto veiksmingumo". Kitaip tariant - lėšos didėja, bet jų panaudojimo tvarka lieka labai miglota.

Auditoriai pabrėžė: „LRT pirkimų ir sutarčių vykdymo kontrolės procedūros nėra pakankamai aiškios ir neužtikrina visapusiško skaidrumo." Tai formuluotė, kuri valstybinėje audito kalboje reiškia: sistema veikia, bet pažeidžiamumai - sisteminiai.

Be finansų, auditas patikrino ir turinio prieinamumą. Paaiškėjo, kad tik 7 proc. LRT programų turėjo subtitrus arba gestų kalbos vertimą. Specialiųjų poreikių auditorijai skirtas turinys sudarė mažiau nei 1 proc. viso eterio laiko.

Kai institucija, deklaruojanti visuomeninę misiją, faktiškai ignoruoja visuomenės dalį, klausimas tampa platesnis nei finansai - ar LRT dar atitinka savo misiją?

Valstybės kontrolė pasiūlė LRT imtis keturių pagrindinių veiksmų:

• Sumažinti neskelbiamų apklausų pirkimų dalį.

• Įdiegti aiškią autorinių sutarčių politiką.

• Formalizuoti darbuotojų atrankos procesus.

• Sustiprinti pirkimų vidaus kontrolę ir rezultatų vertinimą.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė audito rezultatus įvertino „teigiamai" ir pažadėjo peržiūrėti pirkimų taisykles, sudaryti aiškesnes procedūras ir „sustiprinti kontrolę". Tačiau nei viename jos pareiškime nepaminėta, kiek konkrečių sutarčių ar tiekėjų buvo pripažinta rizikingomis.

Pristačius audito rezultatus, Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius klausė apie LRT finansavimą: „Mano pirmasis klausimas būtų dėl LRT misijos ir finansavimo modelio tinkamumo."

Audito duomenys kuria gana aiškų paveikslą: institucija, kuri turėtų būti nepriklausomos žiniasklaidos etalonas, savo vidaus veikloje veikia kaip uždara viešojo sektoriaus įmonė - su ribotu konkurencingumu, vidiniais tiekėjais ir lanksčiais kontraktais.

Skaičiai kalba patys už save:

• 89 % pirkimų - be konkurso,

• 12,7 mln eurų - tiekėjų apklausų suma,

• 38 % darbuotojų - be atrankos,

• iki 17 % autorinių sutarčių - su savais darbuotojais,

• 5 iš 44 sutarčių - faktiškai dubliavo darbo santykius.

Šie skaičiai nebūtinai rodo korupciją, bet tikrai atskleidžia sisteminį uždarumo sindromą. LRT tampo „sava" institucija saviems - į kurią patenkama pažintimis, kur pirkimai vyksta pagal pažinčių logiką, o viešumas - formavimas.

Valstybės kontrolės auditas tapo veidrodžiu: išoriškai LRT atrodo nepriekaištingai - misija, neva kokybiškas turinys, aukštas pasitikėjimas, bet viduje - mechanizmas, kuriame efektyvumas neatlaiko jokios kritikos.

Jei ši situacija nebus keičiama, LRT rizikuoja tapti vienos partijos valstybine įmone su žiniasklaidos statusu, o ne visuomeniniu transliuotoju.

O čia vyšnia ant torto: „Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, sakyti, kad audito metu nustatyti pažeidimai yra nesvarbūs, būtų netiesa - išvados rodo reikšmingus neatitikimus ir aiškų poreikį didinti skaidrumą."

Audito rezultatai turėtų tapti ne aklos gynybos, o apsivalymo aktu. LRT turi visas galimybes parodyti, kad skaidrumas nėra grėsmė, o sąlyga pasitikėjimui. Reikia tik trijų dalykų - atvirumo, konkurencijos ir atsakomybės. Ir naujo valdovo.

Kol kas skaičiai ir faktai kalba patys už save. O kai kalba tokie skaičiai, žodžiai dažniausiai tampa tyla LRT eteryje.

Tuo labiau, kad yra ir kitokių nuomonių, kurios pritaria direktores nuomonei, pavyzdžiui Mato Maldeikio: „Valstybės kontrolės išvados dėl LRT rodo, kad su visuomeniniu transliuotoju viskas gerai - sistema veikia sklandžiai ir efektyviai. Kaip ir kiekvienoje institucijoje, yra trūkumų bei tvarkytinų dalykų, tačiau su panašiomis problemomis susiduria visos didesnės organizacijos."