2 nuotr.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniuose tinkluose, kaip jam ir priklauso, padarė eilinį pareiškimą, susijusį su Rusijos Ukrainoje panaudotomis „Orešnik" raketomis.
Aišku, ministras nepamiršo būtinybės duoti griežtą atkirtį, nepalikti tai nepastebėtu, reaguoti tarptautiniu lygiu ir pan.
Mano vienas pažįstamas, Jaroslavo Hašeko ir jo Šveiko žinovas, į tai sureagavo galima Šveiko kalba, pasakyta smuklėje „Prie taurės" smuklės savininkui Palivecui. Šia kalba mano minėtas pažįstamas leido pasidalinti su kitais:
Ponas ministras kai kada man primena leitenantą Dubą, kuris irgi visada norėjo, kad viskas būtų pagal statutą, nors aplinkui visi vagonai jau seniai degė, o mašinistas buvo girtas kaip pabaidyta kurapka.
Šiaip jau, jo pasisakymas yra toks gražus, jog jį būtų galima įrėminti ir pakabinti virš lovos vietoje švęsto paveikslo.
Gryna poezija! Sako, kad reikia „kartą ir visiems laikams palaužti Rusijos karo mašiną." Šventi žodžiai!
Tai man labai primena vieną siuvėją iš Budėjovicų, vardu Josefas. Tas Josefas irgi vieną vakarą aludėje nusprendė „kartą ir visiems laikams" palaužti savo žmonos galybę. Jis šaukė per visą gatvę, kad įves jai „žudančias sankcijas" - neduos pinigų miltams ir izoliuos ją virtuvėje. O tuo metu jo žmona, kuri buvo dvigubai už jį platesnė, ramiai išėjo į kiemą, paėmė kočėlą ir taip „integravosi" Josefui į pakaušį, kad tas tris dienas matė ne tik „Orešnik" raketas, bet ir visą Paukščių Taką.
Jis klausia: „Ar mes leisime tai likti nepastebėta?" Na, pone ministre, tai tas pats, kas klausti, ar pastebėsime, kai mums į kambarį įvažiuos garvežys. Žinoma, kad pastebėsime! Tik va bėda - pastebėti tai viena, o sulaikyti garvežį plikomis rankomis, kai pats esi apsiavęs tik šlepetėmis, yra visai kitas reikalas.
O dėl tų „ryžtingų veiksmų" ir „tvirtų saugumo garantijų"... Tai man primena mūsų kapelioną Kacą. Jis irgi kiekvieną sekmadienį kareiviams suteikdavo „tvirtas garantijas", kad jie pateks tiesiai į dangų, jei tik narsiai kris už imperatorių. Bet kai tik prasidėdavo tikras apšaudymas, kapelionas pirmas lįsdavo po vežimu ir ten taip „izoliuodavosi", kad net Dievas jo nerasdavo.
Ministras nori, kad JT Saugumo Taryba ir NATO taryba dabar sušauktų posėdį? Tai, mano galva, nuostabi mintis! Posėdžiai yra labai sveika. Ten visi susirenka, išgeria kavos, susirūpinę pakalba ir nusprendžia, kad situacija yra „labai rimta".
Tai beveik tas pats, kas gydyti sutraiškytą koją šlapiais kompresais ir raminamąja malda - koja vis tiek pūva, bet užtat kaip dvasingai skamba procesas!
Taigi ponas ministras galėtų į tuos socialinius tinklus rašyti dažniau. Kol ten rašoma, kad reikia „palaužti karo mašiną", visi kiti, kurie tas mašinas vairuoja, gali ramiai sau derybas vesti kaip toliau vairuoti.
Juk pasaulyje visada turi būti kažkas, kas garsiai šaukia „pirmyn!", kol kiti tyliai traukiasi atgal, kad netyčia į balą neįliptų.
