1 nuotr.KNYGŲ MUGĖ užkirto man kelią į sales - daugiau ten nebegalėsiu diskutuoti su savo skaitytojais. Matyt, niekada.
(Nebent patys pasiūlys, pakvies.) Antraip negaliu žemintis.
DEMAGOGIJOS pavyzdys - VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS rengėjų begėdystė.
Štai citata: „A. Juozaitis gali pristatinėti knygą leidyklos stende visas keturias dienas, gali rodyti knygą, susitikinėti su pirkėjais, turėti pokalbius, tai, kas ir vyksta nuolat Vilniaus knygų mugėje tais atvejais, jei renginys netelpa į pačią programą. Šiais metais daugybė renginių iš tiesų netilpo, čia tik vienas iš tų, kurie tą piarą darosi iš nepatekimo į Vilniaus knygų mugės programą", - komentavo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Laura Tekorė.
„Darosi piarą"? - tą vadinamą „piarą" padarė pati VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ. Atmetė „Tikrą Sąjūdžio istoriją", knygai dar neišnirus iš spausdinimo mašinų. Vadinasi, sprendė tik DĖL PAVARDĖS.
Žinoma, kurtieji nieko nenori girdėti, nes ir girdėdami negirdi.
„Sąjūdžio istorija" jau suformuota vienos partijos, vieno „vado" ir vienintelės LRT - ir įkelta į vadovėlius.
Tad jokios Tikresnės istorijos nereikia. Idėjinis komunizmas jau „pastatytas", kaip sakydavo jo klasikai. Todėl negalima suteikti auditorijos ir žodžio (šaukiant per LRT ir mitinguose!) apie žodžio Laisvę.
Vaje, negalima leisti į salę ir Gintauto Mažeikio, su kuriuo ketinome aptarti įdomius ir labai svarbius Sąjūdžio posūkius. Negalima. Ne - tik ne mūsų duetui. Jokios salės. Ten šimtai žmonių, o ir nufilmuoti gali. Ir tada sklis mūsų mintys kaip paukščiai, griaus mitus šimtų tūkstančių galvose ir sielose.
Šiukštu.
Iki šios dienos vis dar maniau, kad VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ nėra vien prekybos aikštė, o KULTŪROS ir BENDRAVIMO/ŽMONIŠKUMO erdvė.
Pasirodo, klydau. Mane formuoja štai kaip: „A. Juozaitis gali pristatinėti knygą leidyklos stende visas keturias dienas, gali rodyti knygą, susitikinėti su pirkėjais, turėti pokalbius".
Ypač patinka labai lietuviškas posakis: „turėti pokalbius".
Mylima Aneliukė pasakytų: „Ale anys nepažįsta nei gėdos, nei sarmatos".
