Algis KRUPAVIČIUS: Požiūris į branduolinius ginklus - dvejopas

Europoje ir JAV šios temos irgi paraštėse, bet laikas nuo laiko tampa viešų diskusijų objektu. 2023 m. Čikagos tarybos ir Karnegio korporacijos branduolinių žinių apklausa atskleidė, jog dviem trečdaliams amerikiečių trūksta žinių apie branduolinius ginklus, kad galėtų įvertinti jų riziką.

Tuo pat metu 66 proc. respondentų pritarė pasaulio be branduolinių ginklų vizijai. Net kiek daugiau nei du trečdaliai pritarė branduolinio ginklo neplatinimui.

Viena naujausių „YouGov" apklausų JAV vykdyta 2024 m. kovo-balandžio mėn. parodė, jog 67 proc. respondentų pritaria branduoliniam nusiginklavimui, nors 56 proc.- su aiškia išlyga, jei jame dalyvautų visos branduolinį ginklą turinčios valstybės (Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis, Šiaurės Korėja; branduolinius ginklus sukūrė ar gali sukurti dar apie 12 valstybių), ir tik 11 proc. - pritartų vienašališkiems JAV veiksmams.

Dar 2019 m. atlikta „YouGov/ICAN" apklausa apie branduolinius ginklus keturiose NATO valstybėse - Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose - parodė, kad didžioji dauguma (77-89 proc.) respondentų pasisako už JAV branduolinių ginklų išgabenimą iš jų teritorijų ir remia prisijungimą prie Sutarties dėl branduolinių ginklų uždraudimo (TPNW), arba daugiau nei po 60 proc. kiekvienoje šalyje.

Svarbus JAV ir Europos skirtumas, kad dauguma respondentų JAV mano, jog šalies politikoje pirmenybė turi būti teikiama branduolinių ginklų neplatinimui, nors kartu remia JAV ir NATO branduolinio atgrasymo strategiją. Tuo pat metu Europoje labiau linkstama atsisakyti branduolinių ginklų.

Bet išskirtimis Europoje yra Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, kurios turi savo branduolinius ginklus. 2025 m. kovo mėn. paskelbta Elabe instituto apklausa parodė, kad 59 proc. respondentų sutiko, jog „Prancūzija suinteresuota ginti kitas Europos šalis, taip pat ir branduoliniais ginklais".

Ši apklausa vertino Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) pateiktą pasiūlymą sukurti Europos „branduolinį skėtį" kaip atgrasymo priemonę nuo Rusijos.

Kad požiūriai į branduolinius ginklus Prancūzijoje paveikti dabartinių tarptautinių konfliktų, tai liudija, jog 77 proc. respondentų baiminosi, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali išsiplėsti į kitas šalis, o 23 proc. respondentų manė, kad į konfliktą gali būti įtraukta ir pati Prancūzija. Kiek šios nuotaikos bus pastovios, yra klausimas be atsakymų.

Panašūs požiūriai yra Jungtinėje Karalystėje. Antai, 2025 m. birželį lygiai 50 proc. jos gyventojų pritarė, kad šalis pakeistų dabartinę „Trident" branduolinių ginklų sistemą tokia pat galinga sistema, kai baigsis „Trident" eksploatavimo laikas.

Priešingai, vos 12 proc. britų norėjo, kad Jungtinė Karalystė visiškai atsisakytų branduolinių ginklų. Kai 2019 m. atitinkamai 36 proc. pritarė „Trident" pakeitimui, o 21 proc. manė, jog tokių ginklų reikia atsisakyti. Tarptautinės įtampos daro savo ir pritarimas branduoliniams ginklams išaugo.

Kur Lietuva būtų tokiuose debatuose nėra aiškių atsakymų. Bet kai kurias netiesiogines prielaidas galima daryti. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Lietuvos narystę NATO nuolat remia daugiau 80 proc. apklaustųjų.

Branduolinis atgrasymas yra NATO strategijos dalis, tad jis aiškiai būtų remiamas visuomenės daugumos. Kita vertus, kaip ir JAV, nemaža visuomenės dalis Lietuvoje veikiausiai norėtų matyti pasaulį be branduolinių ginklų kaip siekiamybę. Bet čia tik spėjimas. Jam pagrįsti ar paneigti reikia realių duomenų.